Dviračių takas – ne saugumo garantas
Anot Vilniaus „Dviračių mokyklos“ atstovo, dviratininkų trenerio Vaido Rimkaus, vienas iš dažniausių su važiavimu dviračiais susijusių klaidingų įsitikinimų yra manymas, kad dviračių takais galima važiuoti nesilaikant jokių taisyklių. Vis tik, trenerio teigimu, nepaisančių tvarkos čia tyko pavojai.
„Idealiu atveju dviračių takuose pašalinių eismo dalyvių neturėtų būti, tačiau realybėje dviratininkams čia tenka prasilenkti ir su elektrinių ar paprastų paspirtukų vairuotojais, riedutininkais, riedlentininkais, kelią užstojančiais pėsčiaisiais, tėveliais su vaikais vežimėliuose.
Be to, dviračių takai neretai kerta įvairius pravažiavimus į kiemus – taip netikėtai kelią gali pastoti ir automobiliai. Dviračių takuose judesio tikrai nemažai, taigi budrumo negalima prarasti nė akimirkai. Įsitikinimas „važiuoju dviračių taku, todėl nė nesivarginsiu rūpintis“ gali lemti išties skaudžias nelaimes“, – sako V.Rimkus.
Jis taip pat pastebi, kad dviračių takuose dviratininkai neretai važinėja su ausinėmis, o tai trukdo reaguoti į aplink vykstantį eismą – išgirsti artėjančias transporto priemones, garsinius signalus ir kitus pavojus. Dėl to važinėjant dviračiu V.Rimkus ausines pataria palikti namuose.
Treneris taip pat primena, kad dviračiais išvykus pasivažinėti su šeima, taisykles būtina priminti ir vaikams – įspėti, kad nevalia sustoti bet kur, įpratinti laikytis dešinės pusės. Saugumo užtikrinimui, tėvai turėtų iš anksto įspėti vaiką apie artėjančius posūkius, nuokalnes ar didesnio atsargumo reikalaujančias atkarpas.
Didžiausias pavojus – kertant kelią ir lenkiant
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius primena, kad, nepaisant pasitaikančių pavojų, dviračių taku važiuoti yra saugiau nei važiuojamąja kelio dalimi. Dėl to, anot eksperto, esant galimybei, prioritetą vertėtų teikti dviračių takui ar dviračių juostai važiuojamojoje kelio dalyje.
Tai numatoma ir kelių eismo taisyklėse – važiuoti kelkraščiu leidžiama tik tada, kai dviračių tako šalia nėra. Be to, dviračio taku dviratininkai turėtų važiuoti laikydamiesi kuo arčiau dešiniojo jo krašto.
„Važiuojant dviračių taku, vienos pavojingiausių yra dviračių tako ir važiuojamosios kelio dalies sankirtos. Artėjant prie jų, svarbu sulėtinti greitį ir kelią kirsti praleidus juo judančias transporto priemones bei įsitikinus, kad tai daryti bus saugu. Beje, miestuose įrengiama ir vis daugiau sankirtų, reguliuojamų dviratininkams skirtais šviesoforais – tai užtikrina visų eismo dalyvių saugumą, žinoma, tik tada, kai pastarieji sąžiningai vadovaujasi šviesoforo signalais“, – pažymi R.Pocius.
Anot R.Pociaus, atsargumo reikėtų nepamiršti ir dviračiu lenkiant pėsčiuosius ar kitus dviratininkus. Tai darant svarbu sulėtinti greitį ir išlaikyti saugų atstumą tarp eismo dalyvių.
„Vairuojant dviratį, kaip ir bet kokią kitą transporto priemonę, išlieka tikimybė neatsargiai elgiantis padaryti žalos ne tik sau, bet ir kitiems. Nuo finansinių nuostolių gali apsaugoti dviratininko draudimas, tačiau kelyje elgiantis atsakingai, rizikos papulti į tokias situacijas gerokai mažiau. Dviratis – itin saugi transporto priemonė, jei tik ją naudojame atsakingai“, – teigia draudiko atstovas.
Patarimas – vengti intensyvaus eismo kelių
Važiuojant užmiestyje, anot dviračių trenerio V.Rimkaus, didžiausią pavojų dviratininkams kelia juos lenkiančios transporto priemonės – ypač sunkvežimiai.
„Už miesto ribų automobilių judėjimo greitis yra didelis ir, nors dviratininkus pagal kelių eismo taisykles rekomenduojam lenkti bent 1,5 metro atstumu, šios rekomendacijos laikosi toli gražu ne visi vairuotojai. Dėl to važiavimui užmiestyje dviratininkams patartina rinktis mažesnio intensyvumo kelius. Tačiau ir juose derėtų būti labai atsargiems.
Lenkiant automobiliams – ypač dideliems – dviratininkams derėtų tvirčiau laikyti vairą ir stengtis išlaikyti dviračio stabilumą, nes automobilio sukeltas vėjo gūsis gali mestelti dviratininką į šoną“, – sako V.Rimkus.
Tiesa, svarbu nepamiršti, kad važiuoti dviračiu keliais gali ne visi. Kelių eismo taisyklės nurodo, kad važiuoti dviračiu važiuojamąja kelio dalimi be suaugusiojo priežiūros leidžiama ne jaunesniems nei 14 metų asmenis, o turint specialų pažymėjimą – ne jaunesniems nei 12 metų vaikams. Prižiūrimi suaugusiųjų važiuojamąja kelio dalimi gali važiuoti ne jaunesni nei 8 metų amžiaus vaikai.
Svarbu pasirūpinti šalmu ir žibintais
Specialistai primena, kad važiuojant dviračiu visais atvejais rekomenduojama dėvėti šalmą, kuris susidūrimo ar kritimo atveju gali apsaugoti nuo sunkių traumų ar net išgelbėti gyvybę. R.Pocius priduria, kad dviračiu keliais važiuojant jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenis dėvėti šalmą yra privalu.
„Be abejo, visais atvejais svarbu, kad dviratis būtų techniškai tvarkingas, turėtų gerai veikiančius stabdžius ir garsinį signalą. Svarbu suvokti, kad dviratis taip pat yra transporto priemonė, todėl būtina bent kartą į sezoną profilaktiškai atlikti nuodugnų dviračio techninį patikrinimą ir reguliariai atlikti kitus priežiūros darbus – sutepti grandinę, priveržti galimai atsilaisvinusius varžtus, įsitikinti, kad ratuose netrūksta oro“, – sako R.Pocius.
Be to, anot draudikų atstovo, reikėtų nepamiršti ir KET numatomų atšvaitų ir žibintų. Pagal galiojančias taisykles, dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, o iš abiejų šonų – oranžiniai atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
Važiuojamąja kelio dalimi važiuojantys dviratininkai taip pat privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltas, o gale raudonas žibintas. Tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui būtina dėvėti ryškiaspalvę liemenę ir būti įsijungus žibintus.
Taisyklės nurodo, kad dviračiu draudžiama važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais. Taip pat vežti keleivius, sėdinčius ant rėmų – tam tinka tik specialios kėdutės, pritaikytos mažamečiams vaikams. Be to, važiuojantys dviračiu negali būti velkami kitų transporto priemonių ar važiuoti į jas įsikibę.
