O štai prezidentas Antanas Smetona 1936 metais nepagailėjo net 30 tūkst. litų (tai buvo pasakiški pinigai) naujam „Lincoln“. Kokie buvo kiti Lietuvos prezidentus vežioję automobiliai?
Pirmoji technika – vokiškas „Benz 25/55PS“
Prieš 99 metus, kai Lietuva tapo nepriklausoma valstybe, joje trūko visko. Šiek tiek ilgiau trukęs Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai atnešė milžiniškų nuostolių, valstybės politinė ir ekonominė situacija buvo itin prasta. Tačiau karas pasitarnavo Lietuvos technikos vystymuisi ir būtent dėl jo Lietuva ganėtinai pigiai įsigijo pirmąjį K-1 registracijos numeriu paženklintą automobilį – prezidentinį limuziną „Benz“.
Lietuviai labai gudriai pasinaudojo vokiečiais, kurių naujoje Europos valstybėje po karo liko tūkstančiai. Pralaimėję karą vokiečiai nenorėjo nieko kito, tik kuo greičiau grįžti į gimtinę. Kartu su savimi vokiečių kareiviai turėjo krūvas dar nesunaikintos technikos.
Lietuviai šią techniką iš vokiečių pirkdavo ganėtinai pigiai – tokiu būdu buvo nupirktas vienas pirmųjų automobilių jau nepriklausomoje Lietuvoje – vokiškas „Benz 25/55PS“.
Būtent šis „Benz“ automobilis ir buvo pirmoji mašina, vežiojusi prezidentą Antaną Smetoną (1919-1920 m.). Tiesa, ja buvo naudotasi ganėtinai ilgai, kadangi „Benz 25/55PS“ buvo naudojamas ir antrojo Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio kelionėms (1922-1926 m.).
Automobilis buvo ganėtinai modernus – juo galėjo keliauti šeši asmenys, o kėbulas buvo pagamintas pagal visas tuo metu vyravusias dizaino madas. Į priekį automobilį varė 6,3 litrų darbinio tūrio motoras, turėjęs keturis cilindrus ir išvystydavęs 40 kW galią.
Kėbulas turėjo trejas duris – dvejas kairėje pusėje ir vienerias dešinėje, užpakalinėje automobilio dalyje. Kadangi valdymo svirtys buvo sumontuotos kėbulo išorėje, o vairas buvo dešinėje pusėje, vairuotojas įlipti į automobilį galėjo tik pro kairę.
Automobilio žibintai buvo elektriniai. Tais laikais tai buvo dar ganėtinai nauja technologija, pakeitusi iki tol vyravusią karbido-vandens švietimo technologiją.
Trumpas lyrinis nukrypimas – kaip veikdavo tie senieji „karbido“ žibintai? Į talpyklą pilamas vanduo ir karbidas. Tarp šių medžiagų įvyksta cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria degios dujos. Jos nukeliauja tiesiai į žibintą. Prie žibinto prikišus degtuką, įsižiebdavo liepsna, kuri apšviesdavo kelią į priekį.
Vytis ir trispalvės
Grįžkime prie „Benz“. Ant jo užpakalinių durelių buvo nupieštas Vytis, Prezidento ir Lietuvos vėliavėlės buvo pritvirtintos ant automobilio sparnų.
Įdomu tai, kad vėliau buvo nupirkta ir daugiau tokių „Benz“, kuriais naudojosi tiek prezidentūra, tiek kariuomenė. Susidėvėjus prezidentiniam automobiliui, šis buvo nurašytas ir jį pakeitė kitas, gerokai tobulesnis prancūziškas automobilis.
„Delaunay-Belleville 12 CV“
„Delaunay-Belleville 12 CV“ su keturių cilindrų varikliu buvo kitas prezidento institucijos pirkinys. Jis buvo įsigytas valstybę valdant Aleksandrui Stulginskiui. Valstybės galva kartais buvo vežiojamas ir su kitu „Benz“ automobiliu – modeliu „12/32PS“.
„Benz 12/32PS“ buvo keturių cilindrų, 3 litrų darbinio tūrio limuzinas, galėdavęs išvystyti 32 arklio galias. O „Delaunay-Belleville 12 CV“ buvo automobilis atviru stogu, kuris dažniau buvo naudojamas Lietuvos kariuomenės, o ne prezidento.
Po 1926 metų į „Delaunay Belleville“ persėdo naujai išrinktas prezidentas Kazys Grinius. Tiesa, įvairių šaltinių duomenimis, Kazys Grinius niekad nesinaudojo tarnybiniu transportu – važinėdavo pakeleivingais automobiliais. O giminaičių klausiamas, ar prezidentūra neturi automobilio, atsakydavo, kad tauta ir taip vargingai gyvena.
Po 1926 metų valstybės perversmo į valdžią vėl grįžo Antanas Smetona. Jis dar kurį laiką naudojosi prancūziškuoju kabrioletu ir dar vienu „Benz“ automobiliu. Vėliau, greičiausiai nusidėvėjus minėtiems automobiliams, buvo nupirktas kitas limuzinas – „Fiat 519“.
Automobilis buvo nupirktas visiškai naujas, o tokių 519 modelio „Fiatų“ buvo pagaminti viso labo 25 vienetai. Tai buvo milžiniškas reprezentacinis limuzinas, varomas 4,8 litro darbinio tūrio varikliu, pasiekiančiu 77 arklio galias.
Šiuo automobiliu prezidentas Antanas Smetona vykdavo į Palangą atostogauti. Tiesa, tuo metu jokio plento tarp vakarų ir rytų Lietuvos nebuvo, todėl prezidentas vykdavo traukiniu, kurių viename iš vagonų būdavo patalpintas erdvusis „Fiat“.
Spaudoje dar ir dabar galima rasti ne vieną publikaciją, aprašančią, kaip palangiškiai su duona ir druska sveikindavo atostogauti atvykusį šalies prezidentą. Žinoma, šis automobilis, kaip ir kiti, buvo paženklintas numeriais K-1.
Ypač brangus „Lincoln K-Series V12“
Paskutinis nepriklausomos Lietuvos prezidentūros pirkinys – amerikietiška dvasia kvėpuojantis „Lincoln“. Sakoma, kad šį automobilį Antaną Smetoną įkalbėjo nusipirkti jo žmona. Kad ir kaip ten būtų, pirkinys tikrai nebuvo iš pigiųjų ir beveik neabejojama, kad po jo nusipirkimo visuomenėje kilo nemenkas pasipiktinimas.
Prieš ekonominę krizę vienas JAV doleris buvo vertas maždaug 5,8–6 litų. Toks „Lincoln“, kurį įsigijo prezidentūra, kainavo apie 4700 dolerių. K-1 numeriu paženklintas „Lincoln“ turėjo tam tikrų patobulinimų, dėl kurių bendra automobilio kaina galėjo siekti ir 5 tūkstančius dolerių.
Taigi šis prabangus automobilis Lietuvai atsiėjo per 28 tūkstančius litų, jau net nekalbant, kad atsigabenti jį iš Amerikos taip pat kainavo nemažai. Palyginimui – mokytojo alga būdavo apie 350–500 litų per mėnesį, o paprastas darbininkas Kaune per mėnesį uždirbdavo apie 150–180 litų.
Tai buvo tikras amerikietiškas monstras, po variklio gaubtu slėpęs 6,8 litro darbinio tūrio 12 cilindrų agregatą. Šis variklis išvystydavo 150 arklio galių. Šis automobilis galėdavo išvystyti maždaug 150 km/val greitį ir buvo lengvai šarvuotas.
Po okupacijos automobilį iš šalies išsivežė sovietiniai okupantai. Kur dingo visi kiti prezidentiniai automobiliai, taip pat išlieka paslaptis, kurios istorikams ir technikos mėgėjams dar nepavyko įminti.
