„Neskaitant darbų prie „Megos“, Palemone vykstančios statybos šiuo metu yra didžiausias Kaune vykdomas infrastruktūros projektas. Trys automobiliams skirti tuneliai ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems leis kauniečiams judėti patogiau ir greičiau, o europinė geležinkelio vėžė duos didžiulį impulsą verslo augimui“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Perkrovos centras
Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru.
„Kauno geležinkelio mazgas yra pati sudėtingiausia europinio geležinkelio „Rail Baltica" projekto dalis, nuo kurio priklausys traukinių eismo planavimas visoje „Rail Baltica“ linijoje. Be to, būtent iš Kauno europinis geležinkelis toliau bus tiesiamas link Latvijos ir Estijos“, – sakė Mantas Bartuška, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius.
Pasak jo, sujungus Kauno intermodalinį terminalą su Lenkijos geležinkelių tinklu, Kaunas taps pagrindiniu krovinių perkrovimo centru – čia bus aptarnaujami ir plačiąja, ir europine vėžėmis važiuojantys traukiniai.
Nuo Kauno geležinkelio stoties iki Palemone įrengto intermodalinio terminalo šiuo metu rekonstruojamas esamas plačiojo standarto (1520 mm) geležinkelis, o šalia tiesiama nauja europinio standarto (1435 mm) vėžė ir iešmai, įrengiama visa reikalinga „Rail Baltica“ infrastruktūra.
Pastačius strateginę geležinkelio jungtį, kuria bus atvestas europinės vėžės geležinkelis nuo Lenkijos–Lietuvos valstybių sienos iki Kauno intermodalinio terminalo, Palemone pilnu pajėgumu pradės veikti didžiausias Baltijos šalyse krovinių, vežamų skirtingų standartų geležinkeliais, perkrovimo punktas. Tai leis sudaryti infrastruktūrines sąlygas didinti vienos efektyviausių krovinių transportavimo būdų – intermodalinių vežimų – apimtis.
Mažiau spūsčių
Palemone vykstantys grandioziniai darbai išspręs ir įsisenėjusią problemą – kauniečius ilgus metus varginusias eismo spūstis, pavyzdžiui, prie Amalių pervažos. Pagrindinis požeminis geležinkelio kirtimo taškas bus už pusės kilometro nuo esamos Amalių pervažos, Kauno marių kryptimi.
Šis tunelis po geležinkeliu taps pagrindiniu, kuriuo automobilių eismas vyks būsimu Kauno pietrytiniu aplinkkeliu. Pagrindinį statinį sudaro keturių arkų požeminis tunelis: per jo vidurį suprojektuoti du tuneliai automobiliams, o iš abiejų pusių du mažesni tuneliai pėstiesiems ir dviratininkams. Šioje vietoje eismą tikimasi paleisti iki šių metų pabaigos.
„Kalbant paprastai, užbaigus projektą vairuotojams nereikės gaišti laiko spūstyse prie pervažų. Ar tai būtų Amalių ar Marių gatvių pervažos. Automobiliai, pėstieji ir dviratininkai geležinkelio bėgius saugiai kirs šiuo metu statomais tuneliais. Tai reiškia mažiau eismo spūsčių mieste ir didesnį saugumą visiems eismo dalyviams“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Pasak bendrovės „Autokausta“ gamybos direktoriaus Justino Jasiulevičiaus, statybose kasdien pluša apie 130 darbuotojų, dalis statinių – itin sudėtingos konstrukcijos, kurios privalės atlaikyti dideles apkrovas.
Požeminės pėsčiųjų perėjos
Antrasis požeminis geležinkelio kirtimo taškas Amaliuose – statomas tunelis pėstiesiems, dviratininkams bei specialiajam transportui – policijos pareigūnų, medikų ir kitų tarnybų automobiliams.
Požeminis tunelis automobiliams ir pėstiesiems bus įrengtas netoli Palemono geležinkelio stoties. Šis tunelis sujungs Palemono ir Marių gatves. Dar vienas pėsčiųjų tunelis bus skirtas pėstiesiems, einantiems į Ugniakuro gatvę. Mieste iš viso bus įrengti trys tuneliai automobiliams ir keturios požeminės perėjos pėstiesiems bei dviratininkams.
Šalia gyvenamųjų namų Palemone bus įrengta maždaug 1,5 kilometro ilgio triukšmą slopinančių sienučių, ant bėgių bus montuojami vibraciją bei triukšmą mažinantys slopintuvai. Didysis 4 arkų tunelis šalia Ateities plento planuojamas baigti statyti spalio mėnesio pabaigoje, likusius tunelius tikimasi užbaigti iki šių metų pabaigos.
