Susisiekimo ministerijos ir kelių policijos vadovai teigia, kad pėsčiųjų saugumas yra svarbiau nei galimi vairuotojų nepatogumai.
Vilniuje lentelės su žaliomis rodyklėmis buvo įrengtos 120-yje sankryžų. Jos nuimtos paskutinėmis gruodžio dienomis.
Eismui sostinėje po švenčių grįžtant prie įprasto ritmo, Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ prognozuoja, kad labiausiai spūstys gali išaugti dešimtyje intensyviausių sostinės sankryžų: Ozo – Buivydiškių – Ąžuolyno gatvių, Liepkalnio – Dunojaus – Dzūkų gatvių, Laisvės prospekto – Viršuliškių gatvės, Ateities – Baltupio gatvių, Antakalnio – Šilo gatvių, Liepkalnio – Žirnių gatvių ir Minsko plento, Dariaus ir Girėno – Pelesos gatvių, Nemenčinės plento – Saulėtekio alėjos, Geležinio Vilko – Mokslininkų – Molėtų plento, Eišiškių – Metalo gatvių.
Ruošiantis išaugsiantiems transporto srautams, šiose sankryžose įrengtos papildomos šviesoforų su rodyklėmis į dešinę sekcijos.
Iš viso eismo organizavimas pakeistas 45-iose sankryžose, kai kur šviesoforai perprogramuoti.
Įmonės Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksejus Apanovičius teigia, kad eismo pasikeitimai bus atidžiai stebimi, o į problemines vietas bus reaguojama.
„Eismo valdymo specialistai stebėdami srautus priims sprendimus dėl reikalingų eismo organizavimo pakeitimų ar jau esamų sprendimų koregavimo, jog būtų atsižvelgta į visų eismo dalyvių saugumą – pėsčiųjų, vairuotojų, dviratininkų“, – sako A. Apanovičius.
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius BNS sakė, kad nuėmus apie 120 žaliųjų rodyklių, kai kuriose vietose jau matyti padidėjusios spūstys.
„Tokių vietų yra tikrai ne viena. Kaip bebūtų, prioritetas sankryžose turėtų būti pirmiausia žmonių sveikata ir gyvybė, vėliau spūstys. Jei tai padidins saugumą ir mes tai statistiškai pamatysime – gerai, kad tai įvyko. Bet jei pamatysime, kad statistika nesikeičia, o spūsčių padaugės, reikės daryti išvadas, ar sprendimas teisingas, ar ne“, – tikino M.Matusevičius.
„Nuo pat pradžių sakiau, kad spūsčių padaugės, nes sumažėja įvažiavimo iš sankryžos laikas. Bet tikimės, kad tai padidins saugumą“, – sakė jis.
Vairuotojai prie naujovių dar neprisitaikė
Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda BNS pastebėjo, kad panaikinus 106 žaliąsias rodykles, sankryžose susidaro didesnės nei anksčiau automobilių eilės.
„Kai neleidžiama vairuotojui pačiam spręsti, ar važiuoti į dešinę, ar ne, mechaninis šių ciklų reguliavimas tikrai prailgins kelionės laiką, ką bedarytum. Manau, kad tai iš pradžių turės neigiamą poveikį. Aišku, eismo saugumo prasme, vadovaujantis tik šviesoforais, bus galbūt ir saugiau, nors Klaipėdoje tos žaliosios rodyklės nepridarydavo avarinių situacijų“, – sakė L.Dūda.
Eismo taisyklių pakeitimai leidžia sukti į dešinę degant žaliam šviesoforo signalui, net jei nedega dešiniojo posūkio sekcija.
L.Dūda pastebi, kad šešiose svarbiausiose uostamiesčio sankryžose įrengus papildomas šviesoforų sekcijas, vairuotojai naujovių dar nėra įsisąmoninę ir vis tiek lūkuriuoja prie sankryžų.
„Vairuotojai laukia, kol užsidegs papildoma žalia sekcija, kuri duoda papildomą laiką posūkiui, bet pagrindinis posūkio laikas yra su paprastu žaliu šviesoforo signalu. Vairuotojai dar nepripratę prie šių naujų taisyklių – nors informacijos pateikiama nemažai, žmonės nelabai ja domisi. Geriausia informacija vis dar yra, kai iš galo kas nors papypina“, – sakė jis.
Šiaulių administracijos direktoriaus pavaduotojas Vincas Urbonavičius sako, kad mieste anksčiau buvo 107 žaliosios rodyklės – jas panaikinus, realus poveikis eismui turėtų būti juntamas kitą savaitę, kada miestiečiai po švenčių ims vėl dirbti visu pajėgumu.
„Tai, kad įtaka bus dėl kamščių, tai galime prognozuoti. Bet pagrindinis dalykas yra saugumas, o saugumo atžvilgiu, dėl nukentėjusių pėsčiųjų, tai teigiamas sprendimas“, – sakė jis.
„Spūsčių, be abejo, bus šiek tiek, žmonės užtruks labiau sankryžose, bet eismo saugumas gerės“, – tvirtino jis.
Panevėžyje žaliosios rodyklės nebeįrengiamos nuo 2012-ųjų, o rekonstruojant šviesoforus buvo nuosekliai naikinamos, BNS teigė savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga. Iš viso jų buvo 85.
Paskutiniosios rodyklės buvo nuimtos dar prieš šventes – D.Vadluga pripažįsta, kad tai spūstis padidins bent jau rytinio ir vakarinio piko metu.
„Spūsčių, be abejo, bus šiek tiek, žmonės užtruks labiau sankryžose, bet eismo saugumas gerės“, – tvirtino jis.
Panevėžys artimiausiu metu žada atnaujinti šviesoforus 12 sankryžų, dalyje jų bus įrengiamos papildomos sekcijos, kiti bus perprogramuoti pritaikant juos išmaniai eismo reguliavimo sistemai.
Alytuje septyniose sankryžose panaikinta keliolika žaliųjų rodyklių. Pasak savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vedėjos
Palmyros Raškauskienės, dauguma jų nuimtos dar lapkritį, o pastarosiomis dienomis pertvarkytos likusios dvi sankryžos.
„Aišku, kažkur atsiranda šiokių tokių spūsčių, bet dviejose sankryžose esame pakeitę šviesoforus, kituose taip pat planuojame atnaujinti. Taip, kai kuriose vietose eismas sulėtės. Žinome vieną sankryžą, kur bus problemų, bet ten planuojame įrengti žiedinę sankryžą“, – sakė ji.
Vis dėlto savivaldybių atstovai pripažįsta, jog policija nėra pateikusi aiškios statistikos, kiek pėsčiųjų nukentėjo dėl taisyklės, leidusios sukti į dešinę ir degant raudonam šviesoforo signalui.
Iniciatoriai pabrėžia saugumą
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Vidmantas Pumputis BNS pabrėžė, kad permainos Lietuvoje įvedamos ne dėl europinių direktyvų, kaip įprasta manyti, o po 2014 metais atlikto eismo saugumo tyrimo sankryžose su žaliosiomis rodyklėmis. Ši analizė parodė, kad ši kitose šalyse nepaplitusi taisyklė lemia didesnį avaringumą. Tyrimą atliko Kelių ir transporto tyrimo institutas.
„Vien per trumpą tiriamąjį laikotarpį, nuo 2009 iki 2013 metų Kaune sankryžose su žalia rodykle žuvo keturi, buvo sužeisti 128 žmonės. Studijoje nurodoma begalė konfliktinių situacijų, pradedant nuo situacijų pėstiesiems ir dviratininkams. Viena pavojingesnių situacijų, kai pagrindiniu keliu važiuojant transportui netikėtai iš šalutinio kelio išnyra vairuotojas, galvodamas, kad jis nesudarys kliūties ir „įsipaišys“ į srautą“, – pasakojo specialistas.
Pasak jo, šių rodyklių istorija siekia 1978-uosius, kai jos buvo įvestos tuomet komunistinėje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, o Vokietijai susivienijus, lentelės palaipsniui išnyko. Tokių rodyklių, ano jo, neturi kitos Europos valstybės, įskaitant Lietuvos kaimynes Latviją, Estiją, Lenkiją.
V.Pumputis tvirtina, kad žaliosios rodyklės problemų kėlė ir kuriant vadinamuosius eismo „žaliuosius koridorius“, kai tam tikru greičiu važiuojantis automobilių srautas gali nesustodamas pravažiuoti pro kelis šviesoforus degant žaliam signalui.
Specialistas pabrėžia, kad savivaldybėms duotas pakankamas laikas pasiruošti permainoms, rastas ir kompromisas papildant taisykles leidimu sukti į dešinę degant žaliam šviesoforo signalui, net jei nėra užsidegusi papildoma posūkio sekcija.
„Kompromisas buvo rastas, bet savivaldybės pačios turi pertvarkyti visą srautą“, – tikino jis.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys BNS patvirtino, jog policija vertina tik bendrą įvykių skaičių sankryžose ir neturi informacijos, kiek pėsčiųjų nukentėjo dėl žaliųjų rodyklių. Vis dėlto jis tikisi, kad eismo taisyklių pakeitimai padidins saugumą, be to, privers vairuotojus dar kart pagilinti savo eismo saugumo žinias.
„Jei atsiradus tam tikriems pasikeitimams, vairuotojai paskaitys kelių eismo taisykles, tikrai nieko blogo, manau, neatsitiks. O dėl spūsčių – tikrai sunku prognozuoti. Bet, manau, kad kiti pažeidimai, kaip naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais ar dėmesio stoka sukelia daugiau rūpesčių, nei nuimtos žaliosios rodyklės“, – BNS sakė kelių policijos vadovas.
Jau nuo spalio įsigaliojus taisyklių pakeitimams, anot jo, pareigūnai ėmėsi reguliuoti eismą kai kuriose didmiesčių sankryžose, o nuo sausio nelikus rodyklių, atidžiau budėti šiose sankryžose nežadama.
„Visuomet yra žiūrima saugumo. Vairuotojus turėtumėme paraginti būti atidesniais ir nevažiuoti automatiškai, kaip važiavo prieš mėnesį, kai kuriose vietose ir stebėti aplinką, ką kelių eismo taisyklės reikalauja daryti kiekvieną dieną“, – teigė jis.
