„Tai viena pagrindinių KET taisyklių, su kuria būsimi vairuotojai supažindinami dar pirmosiomis pamokomis, tačiau sėdus prie vairo po egzamino dažnam vairuotojui ši taisyklė iš galvos tiesiog išgaruoja.
Dažnai policijos pareigūnai turi vykti į įvykio vietą dėl paprasto susidūrimo daugiabučio kieme ir išsiaiškinti, kuris gi vairuotojas buvo kaltas. Kartais nutinka taip, kad vairuotojai patys užpildo eismo įvykio deklaraciją, sutaria dėl visų jos detalių, tačiau mūsų ekspertai ją įvertina ir įrodo kito vairuotojo kaltę“, – teigė ERGO Lietuvoje Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius.
Žalos – nedidelės
Vidutinė dėl dešiniosios rankos taisyklės nesilaikymo avarijoje padaryta žala siekia 700–800 eurų – tai mažiau nei per vidutinį eismo įvykį padaryta žala. Tokios avarijos paprastai įvyksta daugiabučių kiemuose ar vienbučių namų kvartaluose, kur automobilių greitis nebūna didelis ir nuostoliai minimalūs.
„Lietuvoje lygiareikšmių sankryžų, kuriose reikia taikyti dešiniosios rankos taisyklę, nėra daug. Svarbesniuose keliuose yra pirmumo ženklai arba šviesoforai, tačiau mes juk būname ne tik Lietuvoje. Vairuojant užsienyje reikia prisiminti, kad lygiareikšmėje sankryžoje galima atsidurti kur kas dažniau“, – pasakojo R.Pocius.
ERGO Lietuvoje atstovas pabrėžia: nežinant kelio pirmumo ar nepastebėjus jį nurodančių ženklų, visais atvejais geriausia elgtis atsargiau, tarsi važiuotumėte šalutiniu keliu. O nesutariant su kitu vairuotoju, kuriam reikėtų pajudėti pirmam, pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje, R.Pocius rekomenduoja duoti kelią pamojant ranka ar pamirksint šviesomis. Taip bus ne tik saugiau, bet ir greičiau nei stoviniuoti abiem bandant nuspręsti, kieno šioje situacijoje pirmenybė.
Taisykles sugalvoja patys
Kelių eismo taisykles daugelis vairuotojų išmoksta prieš teorijos egzaminą ir retas kuris tas žinias vėliau atnaujina. O tai daryti reikėtų, nes taisyklės kinta, o kai kurios – ir pasimiršta. Tuo įsitikinęs vairavimo mokyklos „Amplius LT“ instruktorius Artūras Pakėnas teigia, kad žmonės dėl nežinojimo ar patogumo kartais patys sugalvoja taisyklių, kurios jiems atrodo teisingos.
„Kiemuose, jungiamosiose jų gatvėse, sodų bendrijose daug kelių nepažymėti pirmumo ženklu, tačiau ten žmonės mėgsta vadovautis „važiavimo tiesiai“ taisykle. Neva vairuotojui, kuris važiuoja tiesiai, suteikiamas pirmumas. Iš kur tokia „taisyklė“ atsirado? Gal tokia taisyklė labai seniai ir egzistavo, bet dabar jos tikrai nėra“, – teigė instruktorius.
Jeigu nėra pirmumą nurodančių ženklų, jį gali sufleruoti danga – pavyzdžiui, asfaltuotas kelias visada yra pagrindinis žvyrkelio atžvilgiu. Tokios situacijos dažnos sodų bendrijose, kur pagrindinės gatvės yra asfaltuotos, o jas kertantys akligatviai – padengti žvyro ar panašia danga. Vis dėlto žmonės kartais klaidingai galvoja, jog platesniu keliu važiuojantis automobilis turi pirmenybę prieš važiuojantį siauresniu, bet tai nėra tiesa – tokie keliai yra lygiareikšmiai.
„Kelio plotis nieko nepasako apie jo pirmumą, įtakos turi tik danga. Kelių eismo taisyklėse parašyta – jeigu nežinai, koks kelias, elkis taip, tarsi važiuotum šalutiniu. Ir jokių problemų nekils“, – sakė A.Pakėnas.
Jis pataria artėjant prie bet kokios sankryžos žiūrėti, ar nėra pirmumą nusakančių ženklų. Jeigu sankryža akivaizdžiai lygiareikšmė, papildomas atsargumas nepakenks – net ir sukant į dešinę, kur turite pirmenybę, vertėtų žvilgtelėti į kitą pusę ir įsitikinti, kad važiuoti saugu.
Dešiniosios rankos taisyklė galioja ne tik sankryžose. Pavyzdžiui, jeigu į antrą eismo juostą vienu metu rikiuojasi automobiliai iš pirmos ir trečios juostų, pirmenybę turi tas, kuris rikiuojasi iš pirmos. Taisyklė galioja ir įvažiuojant bei išvažiuojant iš greitėjimo ar lėtėjimo juostų – įvažiuojantis į lėtėjimo ar greitėjimo juostą turi praleisti iš šių juostų išvažiuojančius automobilius.
