Norėdami dalyvauti žiedinėse lenktynėse „Mercedes-Benz“ privalėjo sukurti homologuotas 190 modelio versijas, tačiau neturėjo tam tinkamo motoro. Ši bendrovė buvo žinoma dėl didelių ir sunkių automobilių su galingais, didelio darbinio tūrio V8 varikliais, todėl siekdami gero svorio pasiskirstymo rodiklių vokiečiai nutarė kreiptis į gerai žinomą Didžiosios Britanijos inžinerijos įmonę „Cosworth“.
Britai šio sedano 2,3 litro M102 variklio blokui suprojektavo modernią galvutę su dviem paskirstymo velenėliais – būtent dėl to modelio pavadinime atsirado simboliai „2.3-16“. Įdomu, kad savo metu tai tikriausiai buvo didžiausius vožtuvus turėjęs 4 cilindrų serijinis variklis. Didžiosios Britanijos mokslininkai siekė suteikti kuo geresnes šio variklio kvėpavimo savybes. O gūdžiais 1983-iaisias, kada buvo numatytas sportiškos „Mercedes-Benz 190 2.3-16“ debiutas, 185 AG buvo solidus galios bagažas.
Tokį galingumą šis sedanas išvystė be turbokompresorių – užteko dozės britiškos inžinerijos bei tam laikui modernios „Bosch“ įpurškimo sistemos. Su 2,3 litro 16 vožtuvų varikliais vokiečiai poravo 5 laipsnių mechanines „Dog-leg“ tipo pavarų dėžes, o jų išskirtinis bruožas – kitoks pavarų išdėstymas. Pirmoji pavara iš neutralios padėties turėjo būti jungiama svirtį stumiant į kairę ir į apačią (į paprastų mechaninių transmisijų 2 pavaros poziciją).
Tokio tipo transmisijos buvo naudojamos ir kai kuriuose „Ferrari“, „Lamborghini“, „Maserati“ automobiliuose, o vėliau – ir E30 serijos BMW M3 modelyje.
Tačiau „Mercedes-Benz“ neapsiribojo su dar vienos versijos įvedimu į rinką. Jiems reikėjo skambaus įrodymo, kad po beveik jokių vizualinių intrigų neslepiančiu kėbulu plaka ypatinga širdis bei entuziastingas charakteris. Dar svarbiau – jie norėjo pabrėžti, kad net ir sportiškas daiktas gali būti itin patikimas, ilgaamžis.
Rinkodaros specialistai nusprendė, kad geriausiai „Mercedes-Benz“ galimybes gamintojas atskleis Italijoje esančiame „Nardo“ bandymų žiede. Tai – 12,5 kilometro ilgio ovalo formos žiedinė trasa, numatyta didelių greičių automobilių bandymams.
1983 metais, prieš „190 2.3-16“ serijinės versijos debiutą „Mercedes-Benz“ parodė, ką gali naujas jų šedevras. Per daugiau nei savaitę trukusius bandymus vokiečiai įveikė 50 tūkst. kilometrų atkarpą ir taip pagerino net 12 rekordų. Šią distanciją automobiliais inžinierių bei vairuotojų komanda įveikė per 201 valandą, 39 minutes ir 43 sekundes. Užfiksuotas vidutinis greitis siekė beveik 250 km/val. – tik pagalvokite – tokiu greičiu vienas po kito besikeisdami vairuotojai turėjo važiuoti ilgiau nei savaitę!
Automobilio pasiūlymą galite peržiūrėti paspaudę ant šios nuorodos.
Kas numatytą periodą „190 2.3-16“ prototipams buvo pildomi degalai, keičiami vairuotojai, keičiama alyva, padangos, atliekami įvairūs aptarnavimai. Šis „Mercedes-Benz“ eksperimentas žavi net ir šiomis dienomis – didelis klausimas, ar su dabartine panašaus galingumo technika automobilių gamintojai prilygtų šiam 1983-iųjų inžinerijos triumfui.
„Mercedes-Benz 190 2.3-16“ vėliau pritapo Vokietijos kėbulinių automobilių čempionate, ralyje. Dėl savo pasiekimų automobilių sporte bei neįtikėtinos istorijos šis modelis turi daug potencialo kolekcinių transporto priemonių rinkoje.
Lietuvoje yra vos kelios tokios versijos, o viena jų parduodama populiariausioje transporto prekybos platformoje Autoplius.lt.
Automobilio pasiūlymą galite peržiūrėti paspaudę ant šios nuorodos.
