Baltų prospekto ir J.Grušo gatvės sankryžoje avarijos įvyksta kone kas antrą dieną. Čia dažnai sužalojami žmonės, o šalia gyvenantys ir kasdien šią sankryžą kertantys asmenys nuolat jaučiasi nesaugūs.
„Gyvenu šalia šios sankryžos, tad teko matyti ne vieną kraupų vaizdą. Per savaitę čia įvyksta bent po 2 ar 3 eismo įvykius. Pastarąjį kartą šviesoforą nudaužė. Tuzinas žmonių šioje vietoje buvo sužeisti. Pats tikrai nesijaučiu saugus. Kauniečiams ši vieta puikiai žinoma. Tačiau visi tyli, tad permainų nėra. Rašiau Kauno miesto merui, tačiau atsako nesulaukiau“, – teigė į 15min.lt redakciją besikreipęs Šilainių gyventojas Mantas D.
Kauniečiams ši vieta puikiai žinoma. Tačiau visi tyli, tad permainų nėra.
Anot jo, avaringos situacijos kyla dėl to, jog Baltų prospektu užkilus į kalną ir norint sankryžoje sukti į kairę, į J.Grušo gatvę, matomumą užstoja priešais antroje juostoje stovinčios mašinos. Reikia rizikuoti. Tuomet iš pirmos juostos visu greičiu tiesiai priešpriešiais parlekia mašinos ir rėžiasi į tuos, kurie daro posūkį. Sustabdyti nebespėjama.
„Užtektų įrengti papildomą šviesoforo rodyklę ar tiesiog uždrausti sukti į kairę užkilus Baltų prospektu į kalną. Apylanka yra už 50 metrų nuo sankryžos. Ja paprasčiau būtų patekti į J.Grušo gatvę“, – pasiūlymus pateikė Mantas D.
Savus pasiūlymus Kauno miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisijai išsiuntė ir Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba. Pasak šios valdybos viršininko Dano Česnausko, J.Grušo ir Baltų prospekto sankryža yra pavojinga. Siūloma perdaryti šviesoforo veikimo principą.
Eismo saugumo komisijos pirmininkas, Kauno miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis taip pat patvirtino, jog ši sankryža – labai avaringa. Politikas pats yra joje matęs susidūrusius automobilius.
Anot jo, galimi trys problemos sprendimai. Pirmasis – užkilus Baltų prospektu uždrausti sukti į kairę, kaip siūlo skaitytojas, kitas – įrengti papildomą šviesoforo fazę posūkiui į kairę (bet tai sumažintų sankryžos pralaidumą), trečias – sukeisti šviesoforo fazių seką. Komisija ieškos geriausio sprendimo, kad avaringumas šioje sankryžoje mažėtų.
„Kauno gatvėse sąlygos važiuoti gerėja, tačiau daugėja ir nelaimių. Važiuodamas iš namų Romainiuose, neviršiju 55 km/val. greičio, tai jaučiuosi stabdantis eismą. Suremontuotu Raudondvario plentu visi lekia, lenkia. O kai būdavo duobės, visi lėčiau judėdavo“, – kuriozinę situaciją su Kauno gatvėmis nupasakojo R.Mikaitis.
Kauno gatvėse sąlygos važiuoti gerėja, tačiau tuo pačiu daugėja nelaimių.
Anot jo, būsimajame Kauno miesto savivaldybės biudžeto projekte numatyta ne viena eilutė eismo saugumui gerinti. Tereikia nusistatyti prioritetus.
Šiuo metu Eismo saugumo komisija laukia „Kelių ir transporto tyrimo instituto“, kuris Kaune nustatė 66 avaringiausias vietas, kitaip dar vadinamas juodosiomis dėmėmis, paruošto priemonių bei veiksmų, padidinsiančių saugumą gatvėse, plano. Gavus jį ir numačius finansavimą, bus imtasi įgyvendinimo darbų. Artimiausiu metu bus prisimintas ir greičio matuoklių Kaune poreikio klausimas. Svarstoma įsigyti ne stacionarius, kaip buvo numatyta ankstesnės valdžios, o efektyvesnius mobilius greičio matuoklius.
Kaune daugiausiai žmonių per pastaruosius ketverius metus nukentėjo Kęstučio ir A.Mickevičiaus gatvių, K.Baršausko ir Pašilės gatvių bei Pramonės ir Savanorių prospektų sankryžose.
