Kelių transportui partijos skyrė keliskart daugiau dėmesio nei kitoms jo rūšims. Kalbant apie oro transportą, vieninteliai socialdemokratai drįso parašyti keletą skaičių. Tiesa, jie ne itin logiški.
Konservatoriai ir liberalai užsimoję pertvarkyti AB „Lietuvos geležinkeliai“, tiesa, abi partijos – skirtingais būdais. Vieninteliai konservatoriai užsimena, jog „Rail Baltica“ atkarpa į Vilnių – reikalinga.
Visos populiariausios partijos vieningai sutaria, kad geležinkelių elektrifikavimas Lietuvoje – būtinas. O socialdemokratai netgi teigia, kad elektrovežiai gali būti surenkami Lietuvoje.
Visos partijos pabrėžia būtinybę atstatyti Šventosios uostą bei gilinti Klaipėdos uostą.
Konservatorių partijos programa yra išsamiausia tarp visų parlamentinių partijų, o transportui skirta daug dėmesio. Nors daugiausia skaičių pateikiama kalbant apie kelių transportą, nemažai vizijų ir kitose srityse.
Oro transportas
Oro uostus valdys koncesininkas, iš jo bus reikalaujama naujų maršrutų ir oro uostų atnaujinimo.
Kai kurie skrydžiai bus dotuojami valstybės.
Vandens transportas:
Bus atstatytas Šventosios uostas. Jis bus pritaikytas verslinei ir rekreacinei žuvininkystei, buriavimui, turizmui, susisiekimui vandens transportu tarp Baltijos jūrų uostų.
Klaipėdos jūrų uostas bus gilinamas ir taptų konteinerių paskirstymo centru visam regionui.
Geležinkelių transportas
AB „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyta į dvi įmones: viena bus atsakinga už krovinių vežimą, kita – už keleivių.
TS-LKD siūlo, kad valstybė skirtų kai kurių keleivinių maršrutų dotacijas ir sudarytų sąlygas atsirasti privatiems vežėjams – tai padidintų konkurenciją šioje srityje.
Žadama, kad „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos-Lietuvos sienos iki Lietuvos-Latvijos sienos per Kauną bus pilnai užbaigta 2025 metais. Iki 2019 m. atkarpoje Kaunas – Lietuvos-Lenkijos siena bus užtikrintas traukinių greitis 160 km/val., o „Rail Baltica“ atkarpa turės pasiekti ir Vilnių. Tiesa, TS-LKD buvo valdančiojoje koalicijoje 2008-2012 metais, kai vyko daug derybų dėl „Rail Baltica“ statybos, tačiau tuomet buvo nuspręsta Vilnių ignoruoti.
Skiriamas didelis dėmesys geležinkelių elektrifikavimui, nes CO2 emisija vežant keleivius ar krovinius geležinkelių transportu yra keliskart mažesnė nei jūrų, kelių ar oro transportu.
Kaip ir priklauso pagal pavadinimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga transportui skiria itin mažai dėmesio. Programoje – itin mažai faktų, konkrečių skaičių, o dominuoja žodžiai „skatinsime“, nepamirštant ekologijos.
Oro transportas
Bus siekiama, kad Lietuvoje formuotųsi aviacinio tranzito mazgas. Tai yra, kad pro Lietuvą vyktų tranzitinis oro transporto eismas, tačiau šią vietą Baltijos regione jau kurį laiką yra užėmusi Ryga ir vargu ar Vilniui (Kaunui) pavyktų be milžiniškų investicijų užimti analogišką poziciją.
Plane rašoma, kad nefinansinėmis priemonėmis bus remiamas bazinės aviakompanijos kūrimas, o šiuo klausimu bus svarstoma veikti kartu su Latvija. Tik įdomu, kam Latvijai gali prireikti dar vieno vežėjo, kai ji turi didžiausią Baltijos šalių oro vežėją „Air Baltic“.
LŽVS taip pat žada naujų, aplinkai draugiškesnių lėktuvų naudojimą. Kaip tai gali būti padaryta, kai Lietuva neturi tiesioginės įtakos nei vienai lėktuvus perkančiai ar gaminančiai organizacijai, plane nenurodoma.
Vandens transportas
Aktyviau kontroliuojama vandens kokybė, jūrų ir upių uostų plėtra.
Geležinkelių transportas
Turėtų didėti krovinių pervežimas geležinkeliais, bus plečiamos geležinkelio stotys.
„Rail Baltica“ bus užbaigta 2025 m.
Socialdemokratų programa
Socialdemokratų transporto politika panaši į liberalų bei konservatorių – visose trijose galima rasti nemažai bendrų nuostatų, tačiau skirtumų taip pat netrūksta. Socialdemokratų programoje yra nemažai konkrečių skaičių, tačiau dalis jų – nelogiški, ypatingai apie oro transporto plėtrą.
Vandens transportas
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas turėtų tapti Baltijos jūros regiono lyderiu, bus parengti dokumentai išorinio uosto projekto vystymui. Uosto akvatorija bus pagilinta iki 17 metrų, o Malkų įlankoje gylis pasieks 14,5 m – tai leis uostui priimti įvairesnius laivus.
Bus atstatytas Šventosios uostas, skatinamas jūrinis turizmas.
Oro transportas
2020 metais tarptautiniai Lietuvos oro uostai aptarnaus 5 mln. keleivių ir 55 tūkst. skrydžių ir skatinamos naujos skrydžių kryptys.
Tačiau tokie skaičiai kelia abejonių: jie reiškia, kad socialdemokratai nori stabdyti dabar vykstančią Lietuvos oro uostų plėtrą. 2015-ais metais vien Vilniaus ir Kauno oro uostai aptarnavo 4,08 mln. keleivių ir 46,7 tūkst. skrydžių. Remiantis 2016-ųjų statistika, vidutinis keleivių skaičiaus didėjimas vien Vilniuje – 15 proc., o skrydžių – 4,48 proc. Jeigu toks augimas smarkiai nemažės, socialdemokratų 2020-aisiais užsibrėžti skaičiai bus pasiekti 2017-2018 m.
Geležinkelių transportas
Bus pradėti reguliarūs traukinių reisai iš Kauno į Lenkiją naujai nutiesta „Rail Baltica“ vėže. Bus gerinama infrastruktūra, jos pritaikymas neįgaliųjų poreikiams, atnaujintas 23 keleivinių traukinių parkas, trumpinamas kelionių laikas bei diegiamas internetinis ryšys traukiniuose. Visoms transporto rūšims žadama įdiegti vieningo bilieto koncepciją.
„Rail Baltica“ turėtų būti baigta pagal planą, o didelė dalis kitų geležinkelių – elektrifikuojami. Įdomu, kad patys elektrovežiai turėtų būti surenkami Lietuvoje.
Liberalų programa
Liberalų programa nestokoja konkretumo kelių transporto srityje, tačiau vandens, oro bei geležinkelių transporto srityse partija pasirinko taktiką „geriau nerašyti to, ko neišmanai“ ir pabrėžė tik visiems žinomus faktus, kurie greičiausiai taptų realybe ir liberalams likus opozicijoje.
Vandens transportas
Neatmetama galimybė, kad bus statomas išorinis jūrų uostas. Be to, bus atkurtas Šventosios uostas, kuriuo naudosis tiek verslas, tiek visuomenė.
Turėtų būti atkurta laivyba vidaus vandenimis, plečiama jų infrastruktūra.
Oro transportas
Visų keturių Lietuvoje veikiančių oro uostų veikla bus perduota privačiam koncesininkui. Anot liberalų, tai vienintelis būdas oro uostų veiklą padaryti efektyvesne.
Geležinkelių transportas
AB „Lietuvos geležinkeliai“ taps bendrove, listinguojama vertybinių popierių biržoje, o privačios pervežimų, logistikos ir kt. įmonėms bus sudarytos sąlygos vykdyti veiklą geležinkelių paslaugų rinkoje.
Apie „Rail Baltica“ užsimenama trumpai – bus siekiama, kad „Rail Baltica“ atkarpa iki Kauno būtų pradėta naudoti, o visuomenė gautų projekte numatytą naudą“.