Kauno miesto savivaldybės vidiniame kieme mero automobiliui skirta konkreti ženklu pažymėta vieta. Sėdame į vidų. Variklio skleidžiamo garso beveik negirdėti. Salonas – šviesus, kvepia oda. Priešais – didelis GPS navigacijos ekranas. Tikriausiai ir vairas šildomas?
„Tikriausiai. Dar nesusipažinau su ja taip gerai. Nežinau, net kiek galima „išspausti“. Atvežė į namus, per pusvalandį aprodė ir tik po dviejų savaičių atradau laiko nuvažiuoti su ja į darbą. Apie įvaizdį rinkdamasis mašiną negalvoju. Jau koks susiformavęs tas įvaizdis, toks“, – šypteli meras.
Mašinos variklis išsijungia vos tik stabtelėjus prie užtvaro. Ar „Stop-Star“ sistema nervų netampo, kai kaskart stabtelėjus, burzgimas liaunasi ir variklis vėl „užsikuria“?
„Reiks išjungti. Kituose automobiliuose buvau išjungęs“, – atsako Visvaldas.
„Mersedeso“ neleido pirkti žmona. Kodėl? Nes tik atkūrus nepriklausomybę daugeliui nebuvo svarbu, koks tas „Mersedesas“, svarbu, kad žvaigždė būtų. Greitai buvo sugadintas jų įvaizdis: pusiau banditai tik važinėdavosi.
Tai visgi, kodėl „Porsche“? Išgirdęs šį klausimą, meras ima vardyti pliusus, kurių svarbiausias – patvarumas ir saugumas. Su ankstesniąja „Porsche“ jis per penkerius metus įveikė apie 230 000 km. Jokių gedimų nebuvo. O ir tas limuzino bei sportinio automobilio miksas labai vilioja: mašina galinga, greita, keturiais varomais ratais, bet kartu ir labai patogi, ketverių durų, tokia, kaip teigia Visvaldas, darbinė.
„Mėgstu ir dvidures mašinas. Turiu ne vieną. Bet į darbą su sportine juk nevažiuosi. Jos tokios labiau savaitgalinės. O iš ko daugiau rinktis? „Mersedeso“ neleido pirkti žmona. Kodėl? Nes tik atkūrus nepriklausomybę daugeliui nebuvo svarbu, koks tas „Mersedesas“, svarbu, kad žvaigždė būtų. Greitai buvo sugadintas jų įvaizdis: pusiau banditai tik važinėdavosi. O štai „šeštą“ BMW turėjau. Dėčiau lygybės ženklą tarp jos ir „Porsche“. Abi puikios darbinės-sportinės mašinos“, – paaiškino meras.
Senąją „Porsche“ parduos
Važiuojant Kauno gatvėmis, muzika Visvaldo automobilyje groja retai. Prisipažįsta nesantis melomanas. Paklausiu moteriško klausimo: o kaip išsirinko spalvą?
„Sūnūs už mane sukomplektuoja mašinas. Galėjau geriau pirkti tamsiai rudos spalvos. Gal tuomet jausčiau, kad vairuoju naują mašiną, o dabar – lyg sėsčiau į tą pačią, senąją“, – patikino jis.
Kai mašina patogi, patikima, tikriausiai sunku su ja atsisveikinti?
„Būčiau tikriausiai pasilikęs ir senąją „Porsche“. Pirkau ją Estijoje už 150 000 eurų. Neįsivaizduoju, kokia dabar vertė galėtų būti. Bet sūnūs užprotestavo. Pasakė, kad nebus naujos, kol neatiduosiu pirma parduoti senos. Tai išsivežė. Net nežinau, kur ji dabar stovi. Šeimos įmonės autoservisuose patvarkys, grąžins prekinę išvaizdą ir parduos. Ar skelbime bus parašyta, kad tai – Kauno mero automobilis? Daug kas ir taip, tikiu, supras, nes nėra kasdienė mašina, kurią labai jau lengva parduoti“, – šyptelėjo Visvaldas.
Per 42-ejus metus – 10 automobilių
Įsukame į Vičiūnų kvartalo, kuriame gyvena meras, kelius. Vykstame apžiūrėti namų garažo. Visvaldas prasitaria, kad būtent šiais keliais važinėdamas mamos „Moksvičiumi 408“ ir išmoko vairuoti. Per 42-ejus metus jis pakeitė 10 automobilių. Net penki šiuo metu stovi namų valdose.
Kieme aptinkame pagarsėjusiais „BBD“ numeriais stovintį prabangų juodą „Maserati“, garaže – retai užkuriamas reto modelio „Rolls Royce Wraith“ ir „Ferrari F430“. Pasiteiravus, kaip vertina ilgai netilusias pašaipas dėl vulgariai daugeliui mintyse nuskambėjusių numerių, meras tik šyptelėjo: „Man net mintis iš pradžių nekilo tokia. Estijoje, kur buvo pirkta, juk tos raidės nieko nereiškia. Tai – atsitiktinumas. Ar norėčiau vardinių numerių? Tikrai ne“.
O ar nesivaiko meras mados? Juk taip populiaru šiandien dienai vairuoti elektromobilį ar bent jau hibridinę transporto priemonę. Kai kurie didžiuojasi garaže turėdami istorinį automobilį. Išgirdęs klausimą, Visvaldas atsakė, jog elektra varomi automobiliai gal ir domintų, tačiau norisi palaukti, kol technologijos kiek patobulės, pakris kainos. Ateityje vis dėlto neatmeta galimybės tokią įsigyti. O dėl senovinių automobilių...
„Štai ten mano senukas stovi – „Toyota Land Cruiser“. 18 metų jau turime ir puikiai važiuoja. Neužmušama“, – mostelėjęs džipo link, šyptelėjo jis.
Gavo dovanų motociklų pažibą
O dviratį ar meras vairuoja?
„Garaže kabo keli. Būtent šią vasarą pagaliau ir sėdau ant dviračio. Šiaip turiu įvairių kategorijų vairuotojo pažymėjimus. Juk esu baigęs automobilių ir autoūkio specialybę – pats galėdavau ir variklį surinkti. Galiu ir autobusą, ir vilkiką, ir motociklą vairuoti. Tik traktoriaus ne, nors moku. Vilkikus teko kadaise ir pačiam valdyti: kai pradėjome verslą, vežiodavau prekes po Lietuvą. Visko buvo.
Kai koks „Vičiūnų“ ar savivaldybės darbuotojas rengia vestuves, jis visuomet noriai pasiūlo vieną iš savo automobilių.
O motociklų turiu keturis: tris „Yamaha“ ir vieną „Harley Davidson“. Pastarąjį prieš keletą mėnesių gavau dovanų jubiliejaus proga. Padovanojo Plungės fabriko vadovas. Kažkada aš jam motociklą padovanojau, tai dabar jis man atgal. Tik kad dar neišbandžiau. Visai laiko nėra. Gaila, nes vairuoti man patinka. Šiemet su motociklu buvau „išlindęs“ tik „Bike show“ metu“, – patikino Visvaldas.
Vienas jo sūnų – Dainius – puikus lenktynininkas, ne kartą pavėžinęs tėtį ir trasoje. Ar dėl jo saugumo būna, jog širdį apgaubia tėviškas nerimas?
„Neramu dėl vaikų visuomet juk būna. Kai išleidi į darželį, mokyklą. Kai sėda prie vairo“, – atsako meras, prisipažinęs, kartą tarybiniais laikais pats pakliuvęs Vilniuje į eismo įvykį, kai į jo, tuomet dar uniformuoto policininko, „Moskvičių“ rėžėsi sunkiasvorė mašina.
Tiesa, viskas tuomet baigėsi laimingai. Važiavo mašinoje jie keturiese. Visi liko sveiki ir gyvi. O ar statusas visuomenėje padeda išsisukti nuo piktų policijos pareigūnų žvilgsnių?
„Galvojate, manęs nestabdo? Stabdo. Tik kad nebūna priežasties išsisukinėti. Kartais ir pats sustoju su policininkais pasilabinti. Juk ne vienas buvęs mano kolega. Štai prieš Kalėdas pamatau mieste kokį patrulį, sustoju ir įteikiu „Vičiūnų“ produkcijos. Šventiniu laikotarpiu mašinoje visad vežiojuosi lašišos“, – tai, kad nestokoja dosnumo, įrodo Kauno meras.
Visvaldas nemėgsta savintis automobilių, skirstyti jų į „mano“, „sūnaus“, „įmonės“. Kai koks „Vičiūnų“ ar savivaldybės darbuotojas rengia vestuves, jis visuomet noriai pasiūlo vieną iš savo automobilių. Jaunieji, anot jo, dažniausiai renkasi „Porsche“.
„Argi gaila. Juk čia tik automobilis“, – užrakindamas dureles, ištaria jis.
