Pirmaujančios susisiekimo paslaugų platformos „Bolt“ ekspertai Lietuvoje ir miesto atstovai primena gyventojams paspirtukų parkavimo miestuose gaires ir informuoja apie artimiausius pokyčius Vilniuje, turinčiame didžiausią paspirtukų kiekį Lietuvoje.
„Bolt“ dalijomosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta sako, kad vietos Lietuvos miestų gatvėse pakanka visiems – ir pėstiesiems, ir dviračiams, ir el.paspirtukams. Priešingai atrodo tik tais atvejais, kai ant šaligatvio matome savotišką betvarkę – neapgalvotai paliktą el. paspirtuką.
„Pareiga baigus kelionę tinkamai palikti el. paspirtuką nebėra vien gero tono ženklas, tai neišvengiama eismo dalyvio atsakomybė prieš kitus. Lietuvos miestai stengiasi prisitaikyti prie kintančio gyventojų judumo ir vis aiškiau nustato, kur galima parkuoti el.paspirtukus, o kur ne. Galbūt kažkas tai traktuoja kaip mažiau laisvės, bet tiesa ta, kad pačių kelionių maršrutams šios taisyklės jokios įtakos neturi. Žinodamas, kaip teisingai palikti transporto priemonę, visuomet rasi tinkamą vietą čia pat“, – įsitikinęs E.Balta.
1. Raudonųjų zonų paisymas
Pirmiausia, nuolat savo mieste keliaujantys paspirtukininkai turėtų būti girdėję apie vietas, kuriose palikti nuomos platformai priklausantį paspirtuką draudžiama apskritai. Dažniausiai, tai centrinėse miestų dalyse esančios aikštės ar pagrindinės gatvės. E. Balta priduria, kad „Bolt“ vartotojams yra paprasčiau – bendradarbiaudama su miestų savivaldybėmis bendrovė integruoja šias zonas į programėlės žemėlapį ir baigti kelionės jose vartotojui tiesiog nepavyktų.
Paspirtukų nedera palikti taip pat ir sankryžose, pėsčiųjų perėjose ir ant tiltų. Miesto atstovai savo ruožtu paaiškina ir informuoja apie šių zonų plėtrą. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ („JUDU“) atstovo teigimu, atsižvelgta į visuomenės prašymus spręsti el. paspirtukų parkavimo problemas, kai šie trukdo kitų eismo dalyvių judumą ir su dalijimosi paslaugų platformomis sutarta nustatyti zonas, kuriose būtų ribojamas paspirtukų parkavimas, siekiant įvesti daugiau tvarkos, mažinti vizualinę taršą reprezentatyviose miesto vietose ir didinti eismo saugumą pėsčiųjų intensyviai naudojamose atkarpose.
„Svarbu paminėti, kad miestas skatina ir palaiko dalijimosi paslaugas, kurios yra puiki darnių kelionių alternatyva miestiečiams, tačiau tuo pačiu labai svarbu užtikrinti ir tinkamą dalijimosi paslaugų naudojimą, todėl šie pokyčiai būtini visų vilniečių sklandžiam judumui“, – įsitikinęs Jonas Damidavičius, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Judumo skyriaus vadovas.
Nuo šiol paspirtukus draudžiama parkuoti Vilniaus Lukiškių, Nepriklausomybės, Vinco Kurdirkos aikštėse, taip pat Vokiečių gatvėje. Atsižvelgiant į eismo situaciją ir kylančias problemas, riboto parkavimo ar mažesnio greičio zonos gali būti nustatytos ir kitose miesto teritorijose, siekiant geresnių judumo sąlygų miestiečiams ir kuo mažesnio poveikio el. paspirtukų naudotojams.
2. Tinkama gatvės dalis
Baigėsi laikai, kai gatvės dalinamos vien į važiuojamąją ir pėsčiųjų dalis. Dalyje šaligatvių jau esama dviračių ar pėsčiųjų takų, kitur eismas vyksta drauge.
„Palikti paspirtuką ant dviračių ar pėsčiųjų tako turėtų būti visiškas tabu – jeigu takas nėra išskirtas danga, visada pravartu apsižvalgyti jį galimai žyminčio ženklo. Likusiais atvejais paspirtuką reikia palikti toliau nuo tos šaligatvio dalies, kuria juda pagrindinis srautas. Dažnai tokia saugia ir patikima vieta gali būti šaligatvio juosta, kurioje auga medžiai ir kuri yra skirta techniniam aptarnavimui“, – pažymi E. Balta.
Taip pat patartina nepalikti paspirtukų tose gatvės dalyse, kur šaligatvis itin susiaurėja. Tuo atveju, geriau ieškoti platesnio šaligatvio ir paspirtuką palikti arčiau pastatų, kad susidarytų pakankamai erdvės pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams.
3. Tinkamas paspirtuko lygiavimas
Galiausiai, radus leistiną ir tinkamą vietą paspirtuko parkavimui, svarbu atkreipti dėmesį ir į poziciją, kaip stovės paspirtukas aplinkiniame kontekste.
„Jeigu matome automobilius vienoje eilėje galu ar priekiu išrikiuotus į gatvę, retai kam kils mintis savąjį palikti išilgai gatvės, tačiau su el.paspirtukais, reikia pripažinti, pasitaiko visko“, – šypsosi E. Balta. Jis pataria, kad išvydus vieną ar kelis paspirtukus norimoje palikti vietoje, reikėtų savąjį paspirtuką pastatyti ta pačia kryptimi su kitais, kad jis užimtų kuo mažiau papildomos vietos gatvėje.
Tas pats principas galioja ir prisitaikant prie kitų objektų – pastatų, tvorų, išorinių transporto stotelių konstrukcijų – išilgai jų stovintis paspirtukas netaps kliūtimi ir užims mažiau vietos, nei pastatytas stačiu kampu. Apskritai, pagalvojimas apie tai, kaip pastatytas paspirtukas atrodys kitiems eismo dalyviams, pasak E. Baltos, turėtų būti norma kiekvienam paspirtuko vairuotojui.
„Žinome, kad mūsų platformoje gausu tvarkingų ir jau patyrusių paspirtukininkų, kurie tinkamam parkavimui skiria pakankamai dėmesio. Kita aplinkybė yra augantis paspirtukų populiarumas ir nepaprastai sparti el.paspirtukų infrastruktūros plėtra. Žmonės greitai įvertina šios paslaugos patogumą, tačiau susiformuoti tinkamam įpročiui reikia ir žinių, ir šiek tiek laiko“, – įsitikinęs E. Balta.
Šiuo metu „Bolt“ paspirtukais Lietuvoje naudojasi Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Kėdainių, Tauragės ir Trakų gyventojai bei miestų svečiai.
