Klausimus vardinti galima būtų be pabaigos, tačiau patyręs ir technikoje nusimanantis vairuotojas bent į dalį jų atsakymus žino. Kas kita, kai kalbame apie eismo naujokus – žmones, neseniai gavusius vairuotojo pažymėjimus. Kai kuriems pirmojo automobilio įsigijimas gali pasirodyti sunkesnė užduotis už pasiruošimą vairavimo egzaminui.
Svarbiausia – išsiaiškinti poreikius
Ekspertai pabrėžia, kad perkant bet kurį daiktą, taip pat ir automobilį, privalu išsiaiškinti savo poreikius. Priešingu atveju įsigytas daiktas ne džiugins, o taps našta, kurią norėsis kuo greičiau parduoti.
Transporto skelbimų portalo Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis pataria prieš perkant pirmąjį automobilį išsikelti sau kelis klausimus, susidėlioti juos pagal prioritetus ir pabandyti į juos atsakyti.
„Ar su pirmuoju automobilius bus važinėjama mieste? O galbūt dažniausiai jis bus naudojamas užmiesčio keliuose? Ar dažnai bus vežami keleiviai, kroviniai? Kiek per mėnesį laiko vairuotojas skirs savo transporto priemonės eksploatacijai?“ – klausimų pavyzdžius vardija automobilių rinkos ekspertas.
Jeigu automobilis bus dažniausiai naudojamas mieste, o eksploatacijai norima skirti kiek įmanoma mažesnę sumą, tuomet pirkėjo poreikius geriausiai patenkintų benzininį variklį turintis nedidelis hečbekas. Tokius poreikius turėdamas žmogus, įsigijęs didelį sedaną kasdien vargs ieškodamas stovėjimo vietos ir nesidžiaugs pamatęs kvitą degalinėje, o pagrindinio tokio automobilio privalumo – komforto ilgose kelionėse – mieste net nepajus.
„Ne paslaptis, kad pasirinkimui daugiausia įtakos turi kaina. Vis dėlto nusistačius biudžeto lubas pirkėjai turi kelis skirtingus automobilio pasirinkimo būdus: vieni iš anksto žino, kokio modelio nori, kiti – renkasi pagal jiems svarbius kriterijus. Pavyzdžiui, kad tai būtų universalas, varomas dyzeliniu varikliu bei su automatine pavarų dėže. Ir ne senesnis nei 10 metų“, – sako M.Buzelis.
Nusistačius biudžetą, nereikėtų jo viso paskirti automobilio įsigijimui. Jeigu ieškomas apie 5 tūkstančius eurų kainuojantis automobilis, apie 10-20 procentų šios sumos reikėtų pasilikti eksploatacinių dalykų kaip akumuliatorius ar alyva keitimui, draudimui, sezoninių padangų komplektui.
„Vairuotojo pažymėjimą neseniai gavę žmonės lėšas pirmajam automobiliui neretai skolinasi. Pasirinkus teisingai, automobilį galima laikyti netgi savotiška investicija. Tai viena iš rimtesnių priežasčių imti paskolą“, – pataria specializuoto paskolų banko „Bigbank“ AS Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas.
Vienodi modeliai – skirtingos kainos
Vieną po kito peržiūrint skelbimus portaluose galima pastebėti, kad tais pačiais metais pagamintų vienodų modelių kainos gali skirtis kone dukart. Tai, anot ekspertų, lemia būklė – pats pigiausias modelis dažniausiai reikalaus didelių investicijų vos nusipirkus, tuo tarpu už vidutinę ar aukštesnę kainą parduodamas automobilis greičiausiai tarnaus be didesnių problemų. Tačiau tai – ne aksioma ir šimtu procentų pasitikėti kaina negalima.
Autoplius.lt atstovas M.Buzelis taip pat pastebi, jog automobilių pirkėjai skirtingai atsiliepia apie šalis, iš kurių transporto priemonė importuota. Geriausių nuomonių paprastai susilaukia Vokietijoje naudoti automobiliai.
„Vokietija yra ta šalis, iš kurios atkeliauja daugiausiai automobilių nuolatinei registracijai – net apie 44 proc. iš visų įvežamų transporto priemonių. Dėl Švedijos yra truputį kitaip. Ji turi labai ilgą pajūrį ir yra toliau į Šiaurę. Dėl šalto bei drėgno klimato dažnai įvežami prastesnės būklės, korozijos paveikti automobiliai. Taip pat švedai automobilius eksploatuoja intensyviau nei lietuviai, todėl neretai įvežami didelę ridą turintys modeliai.
Tais pačiais metais pagamintų vienodų modelių kainos gali skirtis kone dukart.
Iš Pietų Europos valstybių įvežamų automobilių kėbulai dažniausiai būna mažai paveikti korozijos, tačiau kartais pastebime parduodamus išblukusios spalvos automobilius. Negana to, italai arba prancūzai ne taip kruopščiai rūpinasi automobilio kosmetine būkle, iš ten atvežti modeliai neretai būna apibraižyti, turi daugybę smulkių įlinkimų“, – skirtingas šalis apibūdina automobilių rinkos ekspertas.
Todėl gali būti, jog iš Vokietijos atvažiavęs automobilis kainuos daugiau nei tais pačiais metais pagamintas ir analogišką variklį bei ridą turintis modelis, importuotas iš Italijos.
Kartais automobilio įsigijimas už didesnę kainą, įvertinus reikalingo remonto kaštus, apsimoka labiau nei pigesnio modelio pirkimas. Vien kokybiškas kelių kėbulo detalių dažymas gali atsieiti nemažą dalį naudoto automobilio kainos, tad apie tai vertėtų pagalvoti dar prieš priimant sprendimą pirkti prastesnę kosmetinę išvaizdą turintį modelį.
Iš Vokietijos atvažiavęs automobilis kainuos daugiau nei tais pačiais metais pagamintas ir analogišką variklį bei ridą turintis modelis, importuotas iš Italijos.
„Vidutiniškai per mėnesį banke imama 300 ir daugiau paskolų automobiliui įsigyti. Apklausų duomenimis, ši priežastis yra tarp trijų pagrindinių skolinimosi priežasčių rinkoje“ – teigia R.Norvilas.
„Bigbank AS“ Lietuvos padalinio duomenimis, dažniausiai lietuviai automobiliui skolinasi būdami 19-35 metų amžiaus, o skolinamasi suma vidutiniškai siekia 4584 eurų.
Eksploatacijos kaštus lemia apžiūra
Įsigijus naudotą automobilį, kas mėnesį reikės mokėti ne tik už degalus. Kainuos jo draudimas, sezoninės padangos, o remontas gali atsieiti didžiules sumas. Anot M. Buzelio, apsisaugoti nuo to šimtu procentų neįmanoma, tačiau riziką iki minimumo sumažinti galima investavus vos kelias dešimtis eurų.
„Didžiausias patarimas – nepagailėti investuoti į automobilio patikrą. Pirkdami nepatikrintą automobilį vairuotojai rizikuoja įsigyti katę maiše. Neaiški kai kurių komponentų būklė gali grėsti tūkstantinėmis sąskaitomis, todėl svarbiausia – kuo atidžiau patikrinti automobilį prieš nusipirkimą. Patartume tai daryti pas autorizuotus tos markės atstovus arba su žmonių, kurie užsiima konkrečios markės automobilių diagnostika bei remontu pagalba“, – patarimų negaili Autoplius.lt atstovas.
Jau įsigijus automobilį, jo priežiūra kokybiškai pasirūpinti gali ir autorizuoti ar nepriklausomi servisai, ir pagal individualios veiklos pažymas dirbantys asmenys. M.
Buzelis aiškina, jog kai kuriems smulkiems darbams nėra reikalingi specifiniai brangūs įrankiai ar pažangios diagnostinės priemonės, tad kartais vairuotojai net savo rankomis geba pakeisti alyvą, stabdžių trinkeles ar atlikti kitus nesudėtingus darbus.
