Streiko organizatoriai, sausio 11-12 dienomis paraginę nedirbti pavėžėjančius keleivius automobiliais akcentuoja, kad jei pirmoji protesto akcija neprivers pavėžėjimo platformų kilstelėti paslaugų kainų, tuomet kitą savaitę protesto akcija bus pratęsta.
„Jei tai nepadės, kitą savaitę nedirbsime dvi dienas. Ir taip iki tol, kol „Uber“„ ir „Taxify“ susivoks, kad Lietuva – ne vergų šalis“, – aštriai skamba streiko organizatorių pasisakymas feisbuke.
Juokiasi net klientai
„Šiandien pavėžėtojų teikiamų paslaugų kainos Lietuvoje – tiesiog juokingos. Taksistai už kilometrą ima po 0,5-0,6 euro, o „Uber“ ir „Taxify“ nustatę 0,33 euro už kilometrą kainą. Paslaugas juk teikia vairuotojai, ne platformos, kurios yra tik tarpinininkės. Bet niekas nekreipia dėmesio į tai, ko nori vairuotojai“, – pasakojo vienas protesto akcijos organizatorių Jonas.
Pasak jo, skiriasi net Latvijos ir Estijos bazinės kelionės kainos – pastarosios šiose šalyse didesnės.
„Mitas, kad kelionės kainą nustato vairuotojas. Jis tam apskritai neturi jokios įtakos – piktinosi pašnekovas. – Net klientai juokiasi, kaip įmanoma išgyventi vežant tokiomis kainomis.“
Anot protesto dalyvio, nors ne kartą taksi rinkos žaidėjai yra kaltinę pavėžėjimo paslaugų platformas, esą šių naudotojai keleivius veža brangiau nei taksistai, tiesa anaiptol ne tokia.
„Tikrai nėra brangiau nei taksi. Ir tikrai nepavyksta išgyventi. Štai per Naujuosius metus „Taxify“ žadėjo, kad bus galima užsidirbti po 500 eurų. Tiek nė vienas vairuotojas neuždirbo, daugiausiai po 250 eurų“, – kalbėjo Jonas.
Jo žodžiais, nepavyksta pasinaudoti ir platformų taikoma premijų sistema.
„Pavyzdžiui, „Taxify“ taiko laiko premiją – nuo 7 val. iki 11 val. važiuok ir surink 8 keliones, gauk 12 eurų. Bet ryte arba kamščiuose prastovi, arba, man susidaro toks įspūdis, kad jų sistema užsakymus dalina taip, kad vairuotojai nesurinktų premijų. Jiems geriau, kad atvažiuotų vairuotojas iš toliau, turintis 4-5 keliones, negu tas, kuris turi surinkęs 7 ir trūksta tik vienos“, – piktinosi pašnekovas.
Pasak jo, vairuotojai ne kartą bandė kreiptis į platformų vadovus ir prašė didinti bazines kelionių kainas, tačiau jų prašymai neišgirstami. Protesto akcijos iniciatorius neslėpė, jog tikisi, kad ketvirtadienį nedirbs apie 60-70 proc. pavėžėjimo platformų vairuotojų.
Vertinti reikia Lietuvos kontekste
Andrius Pacevičius, „Taxify“ platformos Lietuvoje vadovas, neneigė, jog apie protesto akciją yra girdėjęs. Jis pasakojo, kad gruodį platforma turėjo daugiau nei 3 700 aktyvių vairuotojų Kaune ir Vilniuje. Tiesa, pašnekovas pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia, jog vairuotojas dirba visą darbo dieną: kai kurie prisijungia vos valandai, kiti – ir aštuonioms,
„Proteste dalyvauja tam tikras kiekis vairuotojų ir sunku pasakyti, kiek jie patys važiuoja, kiek jie yra aktyvūs. Turime įvairių vairuotojų, kurie pas mus nebevažiuoja, kurie kažkuo nepatenkinti. Tokiame bendrame kontekste kartais netgi sunku įvertinti tų žmonių teisę reprezentuoti visą daugumą“, – sakė A.Pacevičius.
Jis sakė suprantantis, kad, žvalgydamiesi į analogiškų platformų bazines kilometro kainas Estijoje ir Latvijoje, Lietuvos pavėžėtojai norėtų tos pačios kainodaros.
„Visgi reikėtų kainas lyginti Lietuvos kontekste, kur tikrų pavėžėjimo platformų be mūsų yra dar viena ir jos kainodara kaip mūsų. Visi kiti variantai yra hibridiniai. Be to, reikia nepamiršti, kad kitaip nei kitos platformos, turime premijas, tad vairuotojai gali prisidėti prie savo uždarbio papildomai. Į šią visumą žiūrint, gaunamos pajamos atitinka mūsų šalies vidurkį. Ir vidurkį ne tik pavėžėjimo paslaugų rinkoje – mes visada stengiamės, kad jis atitiktų šalies vidurkį ir, kad tai nebūtų minimalus, o bent vidutinis atlyginimas“, – pabrėžė „Taxify“ platformos Lietuvoje vadovas.
Kainą nustato platforma
A.Pacevičius akcentavo ir tai, kad rinkoje didėja konkurencija, mat auga paslaugų pasiūla.
„Žinoma, balansas yra, nes daugėja vairuotojų, daugėja ir klientų. Uždarbis yra. Jis, aišku, nebus toks, kaip gal įsivaizduoja tos klasikinės eros taksi vairuotojai, kur tu vieną kelionę įvykdęs gali gauti 20 eurų“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis aiškino, kad tai, kiek kainuos kelionė, numato pavėžėjimo paslaugos platforma. Kelionės kainą sudaro bazinė kilometro kaina, įsėdimo kaina ir kelionės kaina už minutę. Toks standartas, kalbėjo pašnekovas, reikalingas tam, kad klientai, kviesdami pavėžėtojo automobilį, įsivaizduotų, kiek gali apytiksliai kainuoti jų kelionė.
„Kitas dalykas – yra dinaminė kainodara. Kitaip tariant, pasiūla ir paklausa. Vilnius ir Kaunas suskirstyti į tam tikras zonas ir jeigu kažkurioje nėra vairuotojų, bet yra klientų, reiškia, važiuojant į tas zonas užsakymai turi tam tikrą daugiklį. Tai vėlgi – papildomos pajamos“, – pridūrė A.Pacevičius.
Jo teigimu, vertinant vidutines savaitines-mėnesines visų kelionių kainas, vidurkis svyruoja nuo 3,6 euro iki 4 eurų.
„Žinoma, spektras platus, gali būti ir 2 eurai, gali būti ir 10 eurų, jei tolimesnė kelionė su papildomu daugikliu. Bet iš principo kelionės kaina yra visada žemesnė nei 4 eurai, – aiškino „Taxify“ atstovas. – Ji tikrai ženkliai mažesnė nei rinkoje siūloma taksi įmonių vidutinė kelionių kaina.“
Vieni protestuos, kiti uždirbs daugiau
A.Pacevičius, paklaustas, ar „Taxify“ kaip nors reaguos į streiką, akcentavo, kad šis greičiausiai bus virtualus ir vargu, ar pavėžėtojų atstovai kažkur rinksis į fizinę vietą.
„Jeigu atstovai turės kažkokių klausimų, mes visada linkę kalbėtis ir susitikti. Visgi, žmogaus demokratinė teisė išreikšti savo poziciją. Ir jeigu jam užtenka tiesiog likti namie ir nevažiuoti, iš vienos pusės mes tikrai gerbiame tokį pasirinkimą, iš kitos pusės, vėlgi, pradeda veikti ekonomikos dėsniai ir uždarbis kažkam tą dieną padidės“, – pastebėjo pašnekovas.
Atkreipkė konkurencijos prievaizdų dėmesį
Raginimas rinktis į streiką ir šitaip užsitikrinti pavėžėjimo paslaugų platformų kainų didėjimą atkreipė Konkurencijos tarybos dėmesį. Anot konkurencijos ekspertų, toks raginimas gali pažeisti konkurencijos teisės principus.
Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė atkreipė dėmesį, kad visi verslo atstovai sprendimus dėl ūkinės veiklos, ateities planų turi priimti savarankiškai, nesitardami ir nederindami savo sprendimų su konkurentais,
„Raginimai konkurentams boikotuoti tam tikrų paslaugų teikimą yra draudžiamas susitarimas, galintis pažeisti konkurencijos teisę ir vartotojų interesus. Pavežėjimo paslaugas teikiantys asmenys, tiek juridiniai, tiek fiziniai, laikomi ūkio subjektais, taigi jie privalo laikytis sąžiningos konkurencijos principų“, – pabrėžė J.Šovienė.
