 |
| 15min.lt skaitytojos Lauros nuotr./Stirnaitės |
Kovo pabaigoje–balandžio pradžioje kiekvienais metais autostrados lieka pažymėtos gyvūnų krauju. Kovo pabaigoje Lietuvos naujienų portalų pirmuose puslapiuose kone kasdien buvo galima pamatyti antraštę su žodžiais „kaktomuša“, „stirna“ ir „autostrada“.
Pavasaris, kaip išsireikštų ne gamtininkai, kviečia gyvūnus socializuotis. Dėl to nuo miškų neaptvertose vietose autostradose galima prieš akis išvysti stirną, usūrinį šunį ar kitą miško gyvį.
Stirnų nerimo priežastis – sniegas
„Miške daug sniego, stirnoms sunku rasti maisto, tad jo ieškoti gyvūnai eina į laukus“, – sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Miškams balandžio pradžioje vis dar pasidengus kelias dešimtis centimetrų siekiančiu sniego sluoksniu, į laukus stirnas veja ne tik maisto paieška. „Jos nuolat ieško plikos žemės savo guoliui. Prigulusios ant sniego, stirnos iškart susirgtų“, – sako gamtininkas.
Pavojingiausi kelyje – briedžiai
Palyginti su kitais gyvūnais, būtent stirnos Lietuvos keliuose sukelia daugiausia avarijų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2012 metais stirnos buvo kaltos dėl 44 proc. tokių eismo įvykių. Tačiau jų sukelta žala paprastai nėra tokia didelė, kaip Lietuvos girių karalių – briedžių.
„Pavojingiausia, kai į kelią išeina briedžiai. Tokių avarijų nuostolis yra didžiausias – vidutinė išmoka dėl tokios avarijos siekė 7800 Lt“, – statistiką pateikė draudimo bendrovės Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.
Kalti ir vairuotojai?
Nemažą dalį greitkelių ir autostradų Lietuvoje nuo miško skiria tvora. Kiek ji efektyvi? S.Paltanavičius sako, kad poros metrų aukščio tvoros visiškai užtenka, kad stirnos ir kiti nedideli gyvūnai neišbėgtų į kelią. Tačiau jis išskyrė kitą automobilių kaktomušų su gyvūnais priežastį – į miškus važiuojančius žmones.
Aptvertame miške ties keliu į jį visada būna vartai. Norintys patekti į mišką vairuotojai juos pradaro, tačiau uždaryti, tyčia ar netyčia, kartais pamiršta. Neužverti vartai vilioja gyvūnus nauju, lengvai pasiekiamu duonos kąsniu kitoje kelio pusėje esančiame miške ar laukymėje. Į važiuojamąją dalį patekusios stirnos vartų, pro kuriuos išliuoksėjo, neberanda ir blaškosi kelyje iki kol randa būdą grįžti į mišką. Arba žūva susidūrusios su automobiliais.
Autostradoje Vilnius-Panevėžys, siekiant išvengti tokių atvejų, vietomis yra suformuoti pylimai, leidžiantys iš kelio pusės perlipti mišką juosiančią tvorą. Tačiau stirnos nepaklausi, kiek kartų gyvenime ji pasinaudojo iš žemių pagaminta rampa.
Piniginė atsakomybė
Prieš akis išdygus kokiam miško gyvūnui ir nespėjus sustabdyti automobilio, vairuotojo laukia ne tik brangus jo remontas. Atvykę policijos pareigūnai gali skirti administracinę nuobaudą už miško gyvūno gyvybės atėmimą.
Partrenkus gyvūną, gresia tūkstantinė bauda
Pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą įstatymą, už kiekvieno laukinio gyvūno ar jo buveinės sunaikinimą yra numatyta kasmet kintanti bauda. Ji susideda iš bazinio tarifo už gyvūno gyvybės atėmimą bei kasmet kintančio kainų indekso. Paskaičiavus pagal šią formulę, viena užmušta stirna kainuotų beveik 5,5 tūkst. litų. Briedžio patino gyvybė – daugiau nei 19 tūkst. Lt.
Dar blogiau, jei susidursite su saugomais gyvūnais. Miškuose lakstantį stumbrą pamatyti gal ir smagu, tačiau šį gyvūną išvysti priešais automobilį nenorėtų niekas. Tokio žinduolio sunaikinimas Aplinkos ministerijos įvertintas 41 tūkst. Lt.
Kita vertus, aplinkos apsaugos įstatymų džiunglėse yra viena keturių žodžių frazė, paprastai atleidžianti nuo atsakomybės: „Gyvūno sunaikinimas neteisėtais veiksmais“. Važiuodamas automobiliu ir neviršydamas leistino greičio, jokių neteisėtų veiksmų neatlieki, tad bausti nėra pagrindo. Visai kas kita, jeigu automobilis yra techniškai netvarkingas arba juo iki avarijos buvo viršytas greitis.
Draudimas nekompensuoja
Civilinės atsakomybės draudimas avarijos, kurios kaltininkas yra miško gyvūnas, atveju yra bevertis. Žvėris avarijos nuostolių dar niekada nekompensavo. Jo savininkė valstybė to daryti irgi neketina – pavojingi kelio ruožai yra pažymėti atitinkamais įspėjamaisiais ženklais, tad ji teisiškai nėra kalta už kaktomušas tokiose vietovėse.
Draudimo bendrovės Lietuvoje pamažu ima spręsti šią problemą. „Lietuvos draudimas“ pirmasis 2012 metais pasiūlė 34 litais įvertintą paslaugą – žalos kompensavimą įvykus avarijai su laukiniu gyvūnu. Iki šiol žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos buvo galima tikėtis tik turint Kasko draudimą. Panašių paslaugų pasiūlymus jau ruošia ir kitos draudimo bendrovės.
Vis tik ir čia yra išimčių. Prieš ketverius metus, 2009-aisiais, Lietuvos aukščiausiasis teismas patenkino draudimo bendrovės „If“ ieškinį, reikalaujantį atlyginti 37 tūkst. Lt žalą, kurią jos klientas patyrė per avariją, kai susidūrė su briedžiu.
2006-ųjų pavasarį Kasko draudimu draustas „Mercedes-Benz Sprinter“ mikroautobusas įspėjamaisiais ženklais nepažymėtame kelyje Biržai-Pandėlys-Rokiškis susidūrė kaktomuša su staiga į kelią išbėgusiu raguočiu. Draudimo bendrovės teisininkai buvo įsitikinę, kad kalta kelio nuo miško neatitvėrusi ir specialiai nepažymėjusi valstybė, o po trejus metus trukusių ginčų ir kelionių kelių instancijų teismo salėmis išgirdo jų pusei naudingą sprendimą.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./Kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“ |
Aptverti keliai
Kelių priežiūros ir plėtros programoje 2012-aisiais vienas milijonas litų buvo skirtas aplinkosauginių priemonių įrengimui. Paprastai tai – tinklinės tvoros, atskiriančios mišką nuo automobiliams skirto kelio. Nors briedžiams jos kartais netampa kliūtimi, smulkesniems gyvūnams yra neperlipamos.
Keliuose taip pat yra ženklai, įspėjantys apie ruožus, kuriuose didelė tikimybė sutikti žvitriai liuoksintį gyvūną. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai tikina, kad trikampio formos ženklai su nupieštu pasistiebusiu briedžiu yra tik įspėjamieji ir nemažina vairuotojo atsakomybės. Tai – tik įspėjimas pasirinkti saugesnį greitį.
