Daugiausiai problemų – vairuotojams
Šventinę liepos 6-ąją Lietuvą ir ypač Vilnių merkusį lietų sinoptikai įvardino kaip stichinį meteorologinį reiškinį – per mažiau nei pusę paros šalies sostinėje iškrito 79,7 mm kritulių, iki katastrofinio lietaus kiekio pritrūko vos 0,3 milimetro.
Blogiausia, kad ši gamtos stichija pridarė nemažai žalos gyventojams – draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pasakoja, kad iš viso sulaukta daugiau nei 200 gyventojų kreipinių dėl gamtos stichijų padarytos žalos. Visgi daugiausiai užklausų – virš 130, atkeliavo iš vairuotojų.
„Dėl liūties patvino gatvės ir buvo užpiltos požeminės stovėjimo aikštelės, dėl to stipriai apsemti automobiliai. Tuomet būtina atlikti automobilio džiovinimo ir valymo bei įvairius elektros instaliacijos remonto darbus. Pasitaikė ir tokių atvejų, kai apsemtos važiuojamosios dalies trinkelės pakilo ir kliudė automobilio dugną. Kai kurie vairuotojai pateko į eismo įvykius, kai vengdami didžiulių balų važiavo atbuli ir kliudė kitas transporto priemones. Dar kitiems prireikė techninės pagalbos užsiblokavus automobilio vairo mechanizmui. Reikia paminėti ir tai, kad nuo stipraus lietaus ir vėjo lūžta ir ant automobilių krenta medžiai“, – vairuotojams iškylančias problemas vardina ERGO atstovas.
Žalos – daugiatūkstantinės
R. Bieliauskas pastebi, kad žalų dydis, priklausomai nuo automobilio markės, modelio, amžiaus ir apgadinimų masto, gali siekti ir kelis tūkstančius eurų. Kone labiausiai piniginę ploninantis gedimas – hidrosmūgis. Tai „kapitalinis“ variklio remontas, kurio dažniausiai prireikia pervažiavus didelę balą ir staigiai užgesus varikliui. Praėjusiais metais dėl to vienam bendrovės klientui buvo išmokėta daugiau nei 23 tūkstančiai eurų. Šiemet didžiausia automobiliui padaryta žala siekė virš 5 tūkstančius eurų – ant transporto priemonės užkrito medis. Kruša gali padaryti didelių nuostolių automobilio kėbului, stiklams, o ypač stoglangiams.
„Iš viso nuo praėjusių metų pradžios iki šiol dėl objektų užkritimų, hidrosmūgių ir stichinių nelaimių kilusiems draudžiamiesiems įvykiams kompensuoti prireikė daugiau nei 800 tūkst. eurų. Tiesa, šios išmokos priklauso klientams, turintiems ERGO visų rizikų kasko draudimą. Jis atlygina stipraus lietaus, krušos, nuošliaužų ir kitus netikėtus gamtinių stichijų sukeltus, nuo vairuotojo nepriklausančius ir ne jo sukeltų įvykių padarytus nuostolius. Tad galima įsivaizduoti, kad tikroji gamtos stichijų padaryta žala yra kur kas didesnė“, – teigia pašnekovas.
Problemų galima išvengti
Nors kasko draudimas ir atlygina automobiliui padarytą žalą, tačiau nukentėjusiems nuo gamtos stichijų žmonėms tai dažniausiai reiškia nepatogumais paženklintą laikotarpį: kurį laiką tenka gyventi be automobilio, nes jį prireikia remontuoti, jei tai nebeįmanoma, už gautą išmoką ieškoti kitos transporto priemonės. Tad geriausiai imtis prevencinių priemonių, kad problemų būtų išvengta.
R. Bieliauskas pataria artėjant škvalui ir krušai visų pirma pasirūpinti, kad automobilis nestovėtų po medžiais ir elektros linijų stulpais, jei tik įmanoma, būtų įvarytas į garažą. Taip pat reikėtų vengti nuokalnių ir iš anksto žinomų problematiškų, efektyviu vandens nuotėkiu nepasižyminčių vietų. Patariama profilaktiškai atidaryti variklio gaubtą ir patikrinti, ar automobilio vandens nutekėjimo drenažai nėra užkišti medžių lapais ir spygliais. Kitaip vanduo gali pradėti kauptis transporto priemonės salone. Apsaugai nuo krušos padės automobilio įvarymas į garažą, po stogu.
„Nepavykus automobilio apsaugoti nuo draudžiamojo įvykio, būtų gerai pirmiausiai užfiksuoti padarytą žalą – telefonu nufotografuoti apgadintą turtą, imtis veiksmų žalai mažinti, jei reikia, iškviesti pagalbą. Svarbiausia jokiu būdu patiems nemėginti užvesti transporto priemonės, ją tralo pagalba transportuoti į remonto įmonę. Ten specialistai automobilį tinkamai išdžiovina ir patikrina, ar nėra atsiradusių gedimų“, – pataria ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas.
Jei liūtis užklupo kelyje, patariama sulėtinti greitį, važiuoti didesniu atstumu nuo kitų automobilių ir vengti lenkimų. Mat didelis vandens kiekis kelyje prilygsta važiavimui apledėjusiu keliu.
„Taip pat nesistenkite bet kokia kaina pasiekti savo kelionės tikslo. Geriau automobilį palikite saugioje vietoje, kuo toliau nuo medžių ar kitų užvirsti galinčių objektų. Visgi kelyje geriau neskubėti, ypač kai tam trukdo nenuspėjama gamta“, – teigia R. Bieliauskas.
