Pavojingiausia vadinamos pėsčiųjų perėjos Vilnius naikinti neketina, nors eiti ja – baugu

Vienoje didžiausių Vilniaus eismo arterijų – Geležinio Vilko gatvėje – tebėra išlikusi vienintelė nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Netoli sankryžos su J.Kazlausko gatve esančia perėja eiti išties baugu, vis dėlto sprendimo ją naikinti, keisti kitokia Vilniaus savivaldybė sako neturinti. Nes esą nereikia, eismo įvykių čia jau kelerius metus nepasitaiko.
Pesčiųjų perėja
Pesčiųjų perėja / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Turbūt retas vilnietis vairuotojas galėtų pasakyti, kad niekada nevažiavo Geležinio Vilko gatve nuo ar link Molėtų plento. Kaip tik atkarpoje tarp dviejų lygių sankryžos su Ozo gatve ir Baltupių ir yra nesaugiausia Vilniuje vadinama pėsčiųjų perėja.

Vargu ar vairuotojai čia norėtų eiti

„Ar teko kada nors važiuoti Geležinio Vilko g., Vilniuje? Gan keistas, gal net kvailas klausimas. Šimtai tūkstančių vairuotojų atsakytų – taip, teko. Sostinės gyventojai bei svečiai kasdien naudojasi šia itin svarbia miesto infrastruktūros arterija. Ir joje jie tikrai turėjo pastebėti tą vienintelę nereguliuojamą pėsčiųjų perėją…

Tai nesaugi pėsčiųjų perėja – vargu ar daugelis iš tų šimtų tūkstančių vairuotojų norėtų ja pasinaudoti eidami, o ne ją kirsdami savo automobiliu. Nes juk metalas geriau apsaugo nuo smūgio nei plika oda ir mėsa. Į kelio savininką – Vilniaus m. sav. administraciją – buvo ne kartą kreiptasi dėl šios labai nesaugios pėsčiųjų perėjos.

Nes kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas)“, – taip apie problemą kalba 15min skaitytojas Simonas.

Simonas prisistato esąs „neabejingas pilietis, kuris norėtų, kad atsakomybę dėl problemų keliuose kartais prisiimtų ne tik vairuotojai ar pėstieji, o ir tie, kas sėdi kabinetuose, braižo perėjų schemas“.

Tai nesaugi pėsčiųjų perėja – vargu ar daugelis iš tų šimtų tūkstančių vairuotojų norėtų ja pasinaudoti eidami, o ne kirsdami savo automobiliu.

Neatitinka taisyklių?

Jo teigimu, ši pėsčiųjų perėja neatitinka Pėsčiųjų perėjimo per kelius ir gatves organizavimo taisyklių.

Viena iš tokių taisyklių yra „esama pėsčiųjų perėja turi būti pakeista į kitokią perėjimo organizavimo priemonę arba panaikinta, jeigu ji atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 21.2. gatvės ruože, kuriame įrengta pėsčiųjų perėja, leistinas važiavimo greitis yra didesnis kaip 50 km/h; dirbtinai mažinti leistiną važiavimo greitį kelio ženklais prieš pėsčiųjų perėją tik tam, kad būtų išvengta šio punkto sąlygos, draudžiama“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pėsčiųjų perėja
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pėsčiųjų perėja

„Geležinio Vilko gatvėje leistinas greitis – 80 km/val., o faktinis siekia 90–100 km/val. Prieš pat minėtą pėsčiųjų perėją pastatytas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 329, ribojantis leistiną greitį iki 50 km/val. Pravažiavus perėją, stovi kelio ženklas Nr. 329, ribojantis leistiną greitį jau iki 80 km/val. Akivaizdžiai pažeistas minėtas PPOT 21.2. punktas.

Nesunku įsivaizduoti, kas nutiktų partrenkus pėsčiąjį, jeigu transporto priemonė važiuotų 80–100 km/val. greičiu. „Saugus“ greitis pėsčiajam yra iki 50 km/val. – ne veltui toks leistinas greitis ir buvo parinktas miestuose. Savivaldybė suteikė pirmenybę pėstiesiems kirsti itin judrią gatvę Vilniuje, tačiau tik formalią pirmenybę, kuriai praktikoje nesuveikus tai beveik garantuotai reikš pėsčiojo mirtį. Kartu formaliai įrengė leistiną greitį mažinančius kelio ženklus, kurių dauguma vairuotojų tiesiog nesilaiko“, – teigia Simonas.

Geležinio Vilko gatvėje leistinas greitis – 80 km/val., o faktinis siekia 90–100 km/val.

Jis pastebi ir tai, kad pagal minėtas taisykles pėsčiųjų perėja negali būti įrengta aukštos kategorijos gatvėse (A arba B), o Geležinio Vilko g. ir yra aukštos kategorijos gatvė, kurioje organizuojamas nepertraukiamas eismas.

Vilnietis sako, kad išeičių, jog ši pėsčiųjų perėja būtų saugi, tikrai esama. Jo manymu, arba reikėtų visoje Geležinio Vilko gatvėje sumažinti leistiną greitį nuo 80 km/val. iki 50 km/val., kas turbūt sunkiai tikėtina. Arba nesaugią pėsčiųjų perėją naikinti ir kitaip organizuoti judėjimą šioje vietoje – įrengti šviesoforą, požeminę perėją ar pėsčiųjų viaduką.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pėsčiųjų perėja
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pėsčiųjų perėja

„Deja, bet savivaldybė nepasirinko kitų variantų. Pagal naujausią informaciją, jos naikinti nenorima, nes šalia projektuojama nauja gatvė – Šiaurinė g., kurią kada nors (gal po 10–20 metų) nutiesus, minėta pėsčiųjų perėja galiausiai bus panaikinta. Taigi, yra pakankamai laiko kam nors būti sužalotam ar mirti. Būsimų aukų skaičius nežinomas“, – svarstė Simonas.

Minčių naikinti perėją būta

Jis pats teigia gyvenąs kitoje miesto pusėje, tačiau ir ten esama nesaugių pėsčiųjų perėjų. Gal tik jos ne tokiose intensyviose gatvėse, tad ir dėmesio sulaukia mažiau.

Dėl šios perėjos dar 2015 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo saugumo komisija svarstė ją naikinti. To posėdžio protokole rašoma: „Reikia naikinti Geležinio Vilko g. ties J.Kazlausko g. esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją. Geležinio Vilko g. yra A2 greito eismo gatvė, kur pagal Statybos techninį reglamentą gali būti rengiamos tik skirtingų lygių pėsčiųjų perėjos.

Pagal perėjos srautų matavimus nustatyta, kad ja ryte naudojasi 12 pėsčiųjų per valandą, dienos metu – 16 žm./val., o vakare 24 žm./val. Naudojasi sodų gyventojai, paštininkai.

Pagal perėjos srautų matavimus nustatyta, kad ja ryte naudojasi 12 pėsčiųjų per valandą, dienos metu – 16 žm./val., o vakare 24 žm./val. Naudojasi sodų gyventojai, paštininkai.

Pagal avaringumo statistiką šioje perėjoje yra nustatyta „juodoji dėmė“, 6 žmonės sužaloti, vienas žuvęs. Siūlymai naikinti nereguliuojamą perėją paliekant praėjimą, visiškai užtveriant ir draudžiant pėsčiųjų praėjimą (nukreipiant pėsčiuosius per Ozo viaduką) ar įrengiant pėsčiųjų šviesoforą. Dėl labai mažo pėsčiųjų srauto ir didelio transporto priemonių intensyvumo dauguma komisijos narių šviesoforo įrengimui greito eismo gatvėje nepritarė.“

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pesčiųjų perėja
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Pesčiųjų perėja

Pokyčių nebeplanuoja

Dėl šios perėjos pernai kreiptasi į Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse, pastarasis persiuntė raštą Lietuvos policijai, tačiau atsakymai atėjo panašūs – pagalbos nesulaukta. Tik policijos pareigūnai tvirtina, kad šioje vietoje neretai pasistato mobilius greičio matuoklius, vadinamus trikojus, taip tramdydami vairuotojų norą spausti greičio pedalą.

Vilniaus savivaldybė šiuo metu tvirtina, kad jokių planų pokyčiams šioje Geležinio Vilko gatvėje neturi. O ir poreikio nemato.

Po atliktų pakeitimų bei žymėjimų per 2017–2020 metus perėjoje neužfiksuota jokių eismo įvykių.

Savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus patarėjo Rimanto Baravyko teigimu, eismo įvykių šioje perėjome jau ne vienerius metus nefiksuojama.

„Minėta perėja yra nuolat stebima. Perėja yra įrengta pagal visus reikalavimus, nėra intensyviai naudojama, tačiau yra svarbi jungiamoji grandis. Po atliktų pakeitimų bei žymėjimų per 2017–2020 metus perėjoje neužfiksuota jokių eismo įvykių“, – 15min pateiktame komentare teigia R.Baravykas.

Jis taip pat pabrėžė, kad „Vilniaus miesto savivaldybės specialistai nuolat stebi ir gerina eismo saugumo situaciją“: „Šių metų pradžioje patvirtinta nauja 2021–2030 metų eismo saugumo programa su ambicingu tikslu „0“ žūčių 2030 m.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų