Dėl to dar ir dabar nenaujo modelio pirkimas kelia nemažą stresą. Kur geriausia ieškoti naudoto automobilio, į ką atkreipti dėmesį perkant, kad vėliau jis nekeltų problemų?
Naudoti ir toliau sudaro liūto dalį
Nors Lietuvoje naujų automobilių rinka kasmet auga, kelius ir toliau dažniausiai tvindo iš kitų šalių įvežtos naudotos transporto priemonės. Štai „Autoplius.lt“ automobilių rinkos barometras rodo, kad 2023 metais šalyje buvo parduota 30,6 tūkst. naujų automobilių, tačiau naudotų iš užsienio įvežta net 84,9 tūkst. vienetų. Šalies viduje iš vienų rankų į kitas perduota beveik 200 tūkst. mašinų, tad iš viso buvo sudaryta daugiau nei 300 tūkst. sandorių, iš kurių – tik 10 proc. sudarė nauji modeliai.
Taigi nors lietuviai renkasi naujesnes ir brangesnes transporto priemones, čia vis dėlto dominuoja naudotos. O šios, kaip rodo istorija, – gali būti tarsi katė maiše. Graži iš išorės, bet vėliau gali tapti dideliu galvos skausmu. Kur ir kaip pirkti naudotas mašinas, norint apsisaugoti nuo bet kokių negandų? Į ką atkreipti dėmesį perkant, ką patikrinti?
Specialistai sako, kad bene lengviausia ir saugiausia pirkti naujesnius, brangesnius modelius iš antrų rankų. Ypač – iš įgaliotųjų centrų, kurie prekiauja patikrintais automobiliais su garantijomis. Kelių mėnesių garantijas teikia ir nepriklausomi pardavėjai, tokie kaip „Longo“, ar „Vilnius Auto“, tačiau oficialioje atstovybėje, tokioje kaip „Bravoauto“, galima gauti net 12 mėnesių garantiją naudotam automobiliui.
Tačiau oficialiai pardavinėjami, patikrinti, iš prekybos salonų atrinkti ir sutvarkyti automobiliai paprastai kainuoja brangiau nei rinkos vidurkis, o lietuviai mėgsta pataupyti arba už turimą pinigų sumą nori įsigyti geresnį, aukštesnės klasės automobilį, taigi naršo skelbimų portalus, vis dar gundosi pasiūlymais turguose. Kaip nenudegti ieškant transporto priemonės ten?
Istorija – svarbu
„carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis sako, kad yra trys žingsniai, kurie padės neapsigauti perkant naudotą automobilį.
„Pirmasis žingsnis – išsirinkus norimą automobilį, reikia peržiūrėti jo istoriją. Juk gali būti, kad dėl gero automobilio važiuosi 200 km, o vos pažvelgęs į jį suprasi, kad nebuvo ko vargintis. Istorija gali parodyti ridos neatitikimus, buvusias žalas, ji panaikina informacijos asimetriją tarp pirkėjo ir pardavėjo“, – dėsto M. Buzelis.
Anot jo, istorijoje pamačius, kad automobilis yra patyręs žalą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kokio dydžio ji buvo. Jeigu aukštesnės klasės modeliui padaryta žala siekė kelis šimtus ar kelis tūkstančius eurų, tai nebūtinai reikš, kad jis yra prastas. Daug automobilių patenka į smulkius techninius įvykius, po kurių reikia perdažyti vieną kitą detalę, pakeisti žibintą ir kitą mažmožį.
Tai nedaro įtakos jo saugumui, o žinant, kuri vieta buvo pažeista, galima ją atidžiau apžiūrėti. Jei darbai buvo atliekami įgaliotojo atstovo servise, tikėtina, jog transporto priemonė bus atkurta iki naujos būklės. Jeigu žala viršija 20 tūkst. eurų, gali būti, kad mašina buvo rimtai sudaužyta, buvo iššovusios oro pagalvės ar pažeista kėbulo konstrukcija.
Po bandomojo važiavimo – į servisą
„Jei automobilio istorija nerodo kažkokių blogų dalykų, būtinas normalus bandomasis važiavimas. Ir tai ne ratukas Perkūnkiemio rajone: reikėtų apsukti normalų, bent 20 km ratą įvairiais keliais, nes tik tuomet galima susidaryti įspūdį. Aišku, čia jau svarbu nusimanyti apie automobilį, kokius garsus jis skleidžia, kaip variklis dirba, pageidautina būtų pasikviesti tokių žinių turintį asmenį“, – tęsia M. Buzelis.
Žinovai sutinka, kad naudotas automobilis labiausiai atsiskleis važiuodamas. Tiek techniškai galima išgirsti netolygų variklio darbą ar bildančią pakabą, tiek ir emociškai pajusti, ar jis tinka vairuotojui. Tai suprasdami patikimų automobilių pardavėjai neapriboja pirkėjų keliais apsuktais ratais salono aikštelėje. Pavyzdžiui, „Bravoauto“ ne tik pateikia išsamią kiekvieno parduodamo modelio istoriją, bet ir suteikia galimybę pilnaverčiam automobilio išmėginimui bendrojo naudojimo keliuose.
Visgi vien emocijomis po bandomojo važiavimo pasikliauti nereikėtų, tad specialistas trečiuoju būtinu žingsniu įvardija apsilankymą gerą reputaciją turinčiame servise.
„Jei pardavėjas nesutinka važiuoti į servisą – tai bus ženklas, kad jis kažką slepia arba pats nėra užtikrintas prekės būkle. Geras servisas ar oficiali atstovybė juodu ant balto parašys išvadas. Tuomet, kai klientas bus susipažinęs su tikra automobilio būkle, jis galės leistis į derybas su pardavėju, įsivertinti, kiek norėtų sumokėti už pirkinį“, – reziumuoja „carVertical“ atstovas.
Jis priduria, kad šiuolaikiniuose automobiliuose mažiau vietų, kurias galima apžiūrėti plika akimi. Galima patikrinti dažų storį, apžvelgti kėbulą, surasti, kur galimai prasidėjusi korozija. Taip pat vertėtų įvertinti padangas, nes netolygus nusidėvėjimas gali rodyti pažeistą geometriją, kuri gali būti likusi po blogo remonto po avarijos.
Dauguma modernių modelių komponentų yra sunkiai pasiekiami, valdomi elektronikos, tad daugumą klaidų galima paslėpti, o pamatyti jų nusidėvėjimo laipsnį – sudėtinga. Dėl to verta išleisti šimtą kitą eurų apžiūroms ir nenusipirkti automobilio, nei vėliau nuolat remontuoti bėdų maišą.
Saugiausia – pas oficialius atstovus
O kur ieškoti gero automobilio? Be oficialių atstovybių naudotų automobilių salonų, M. Buzelio manymu, geriausias variantas – žmogaus važinėtas ir ilgą laiką, bent kelerius metus, eksploatuotas automobilis. Savininkas žinos jo trūkumus, niuansus, bus prižiūrėjęs ir, tikėtina, keis jį dėl natūralaus atsinaujinimo.
Įtarimų turėtų kelti tie automobiliai, kurie Lietuvoje pardavėjo vardu buvo registruoti vos mėnesį ar tris. Kodėl tuomet jis tokį pardavinėja? Ar jis iš karto buvo pirktas perparduoti, tik užtruko jo paruošimas?
„Didžiausias pavojus yra pirkti ką tik iš Vokietijos parvežtus automobilius už gerą kainą. Čia tai jau pasakos. Vokietijoje automobiliai nėra pigūs, o juos dar reikia iš ten atvežti, paruošti parduoti, tad kaip jie gali būti tokie pigūs? Mūsų įmonės duomenimis, apie 80 proc. mašinų iš Vokietijos į Lietuvą atvažiuoja daužtos“, – konstatuoja M. Buzelis.
Jo teigimu, atlaidžiausiai galima žiūrėti į oficialių atstovų parduodamas transporto priemones. Jos – brangesnės už rinkos vidurkį, tačiau dažniausiai būna kokybiškos, patikrintos ir tvarkingos. Pavyzdžiui, „Bravoauto“ patys patikrina visus parduodamus automobilius ir klientams pateikia detalias ataskaitas apie jų būklę.
Lietuvos ekonomikai augant ir lietuviams vis dažniau perkant brangius automobilius, atsirado kokybiškų paslaugų poreikis, dėl to kone kiekvienas naujų automobilių atstovas atidarė ir savo naudoto transporto skyrius, kuriuose pardavinėja tik oficialiai prižiūrėtus modelius. Pavyzdžiui, „Inchcape“ grupė, prekiaujanti „Ford“, „Mazda“, Land Rover“, „Jaguar“, BMW, „Mini“ ir kitų gamintojų modeliais, įkūrė „Bravoauto“, „Moller Auto“, taip pat atidarė atskirus naudotų automobilių salonus. Konkurenciją didina ir nepriklausomi, tačiau oficialiai ir su garantijomis veikiantys pardavėjai, tokie kaip „Longo“ ar „Vilnius Auto“.
