Tačiau, išnaudojant tik elektromobiliams būdingas savybes ir pasitelkiant tam tikrus triukus, atstumą galima padidinti – daugeliu atvejų tai nieko nekainuoja.
Mažų miesto elektromobilių pasiūla šiandien pakankamai didelė, kad patenkintų pačius įvairiausius poreikius. Ieškantys ypač kompaktiško modelio gali rinktis mažytį „Fiat 500e“ ar kiek didesnį „Volkswagen e-UP!“, norintys sužibėti stiliumi nesuklys pasirinkę „Mini Cooper SE“ ar prestižinį „RedDot“ apdovanojimą už išskirtinį dizainą gavusį elektrinį miesto SUV „Mazda MX-30“.
Nors visi šie modeliai skiriasi forma ir stiliumi, jie turi vieną bendrą bruožą – didžiausias viena įkrova įveikiamas atstumas yra apie 200 km ir visi jie pritaikyti važinėti mieste. Tikriausiai nemaža dalis vairuotojų sutiks, kad toks skaičius nesuteikia daug optimizmo, bet jau kone pusšimtį įvairiausių elektromobilių išbandęs tinklaraščio „100procentuelektrinis.lt“ kūrėjas Dainius Jakas teigia, kad toks atstumas gąsdinti neturėtų, nes per dieną dažniausiai nuriedama apie 50–60 km.
Universali taisyklė, jog „daugiau yra geriau“ tikrai tinka ir kalbant apie elektra varomų automobilių įveikiamą atstumą, nepriklausomai nuo jų dydžio ar formos. O tai pasiekti galima pasinaudojus keliais paprastais patarimais.
Važiuokite kuo tolygiau
Kad ir kokia energija naudojama automobiliui judėti, galioja tie patys fizikos dėsniai. Kuo tolygesnis važiavimas, tuo menkesnės energijos sąnaudos. Todėl svarbu laikytis pagrindinių ekonomiško vairavimo principų – kuo rečiau pajudėti iš vietos, vengti stabdymo ir išlaikyti tolygų greitį.
„Natūralu, kad dažnas judėjimas iš vietos išpučia energijos sąnaudas, ypač dėl to, kad elektromobiliai yra sunkesni nei įprasti tokios pačios klasės automobiliai su vidaus degimo varikliais. Todėl jei važiuosite tolygiai, laikydamiesi greičio ribojimų, prie šviesoforų stosite rečiau ir nuvažiuosite toliau“, – pastebi D. Jakas.
Apribokite dinamiką
Elektros varikliai maksimalų sukimo momentą pasiekia iš karto, todėl elektromobiliai įsibėgėja dinamiškiau ir aštriau – tai jų išskirtinumas. Tuo pat metu ši savybė lemia ir didesnes energijos sąnaudas, todėl D. Jakas pataria nepamiršti vieno paprasto dalyko.
„Tiesiog paspauskite „Eco“ mygtuką ir ramiai važiuokite. Ekonominis režimas sumažina automobilio dinamiką, jis įsibėgėja lėčiau, bet tuo pat metu naudoja ir mažiau energijos“, – paaiškina specialistas.
Dažniausiai „Eco“ režimas prognozuojamą nukakti atstumą gali padidinti nuo 5 iki 10 proc. Tai reiškia, kad tokiu paprastu būdu miesto elektromobilio įveikiamą nuotolį galima padidinti apie 10–20 km.
Mažesnis nei dideles baterijas turinčių elektrinių automobilių svoris leidžia užtikrinti geresnes miesto elektromobilių valdymo savybes, kurios taip pat praverčia kasdien važinėjant miestų gatvėmis. Šį įspūdį paryškina ir specialūs gamintojų sprendimai.
Pavyzdžiui, „Mazda MX-30“ elektromobilio masė paskirstyta beveik vienodu santykiu tarp priekinės ir galinės ašies, o specialiai elektros pavarai sukurta traukos krypties kontrolės sistema reaguoja į vairo pasukimo laipsnį ir atitinkamai gali kontroliuoti variklio traukos bei stabdžių sistemos darbą. Tai lemia didesnį stabilumą kelyje.
Energiją gaminkite stabdydami
Viena iš unikalių elektra varomų automobilių savybių ta, kad energijos jie gali pasigaminti ir patys. Tai užtikrina regeneracijos sistema, kuri stabdymo metu sukuriamą energiją paverčia elektra.
Žinoma, skirtinguose elektromobiliuose naudojamos skirtingos regeneracijos sistemos. Pavyzdžiui, „Nissan Leaf“ turi tik vieną režimą ir jo intensyvumo negalima reguliuoti.
Dalyje elektromobilių įmanoma pasirinkti vieną iš trijų intensyvumo lygių, o „Mazda MX-30“ turi net penkis, leidžiančius dar geriau išnaudoti tokios sistemos veiksmingumą. Pats sistemos valdymas labai paprastas, nes tam pasitelkiamos už vairo įrengtos svirtelės. Tačiau kuris režimas optimalus?
„Kai kurie sako, kad efektyviausias – mažiausio pasipriešinimo režimas, kiti, kaip ir aš, naudoja tik intensyviausią. Yra dar vienas tipas vairuotojų, kurie regeneracijos lygį keičia nuolat, priklausomai nuo aplinkybių naudodami svirteles. Koks variantas geriausias, reikėtų nuspręsti ir išbandyti patiems, įvertinus savo vairavimo stilių“, – aiškina D. Jakas.
Kokią naudą pavyks gauti iš regeneracijos sistemos, labai priklauso nuo aplinkybių, tai yra kaip dažnai teks stabdyti, kiek Jūsų maršrute bus nuokalnių, kokio intensyvumo eismas. Tačiau, esant ypač palankioms aplinkybėms, galima „pagaminti“ energijos, leisiančios nuriedėti net kelias dešimtis papildomų kilometrų.
Mažo pasipriešinimo padangos
Dar vienas fizikinis dalykas, darantis įtaką visų tipų automobilių energijos sąnaudoms, – pasipriešinimas riedėjimui. Kad jis būtų kuo mažesnis, kuriamos specialios padangos. Bet ar jų efektas iš tiesų realiai juntamas?
„Esu matęs labai gerą palyginamąjį testą, kurio metu elektromobilis važiavo tą patį maršrutą realiomis sąlygomis ir buvo išbandytos tiek pačios pigiausios, tiek ypač aukštos klasės padangos. Pasirodo, su geromis padangomis galima nuvažiuoti apie 10 proc. daugiau“, – pasakoja D. Jakas.
Šiuo atveju svarbu prisiminti, kad padangose reikia palaikyti reikiamą oro slėgį, nes tik tokiu atveju bus pasiektas didžiausias jų efektyvumas.
Racionalus salono šildymo valdymas
Šaltas žiemiškas oras ragina ieškoti šilumos. Šiuolaikiniuose elektromobiliuose įrengtos ganėtinai efektyvios salono šildymo sistemos, tačiau jos vis tiek daro neigiamą įtaką įveikiamam atstumui. Todėl reikia ieškoti balanso tarp komforto ir energijos sąnaudų.
„Daugelio elektromobilių saloną galima šildyti, kol jis kraunasi, todėl pradėjus važiuoti pravartu nustatyti ne tokį intensyvų klimato kontrolės režimą. Jeigu elektromobilyje esate vieni, galite išjungti antrą ar trečią klimato zonas. Jei reikia mažiau energijos naudojančios šilumos, naudokite šildomąsias sėdynes ir vairą“, – pataria D. Jakas.
Mažieji miesto elektromobiliai dėl kompaktiškesnės baterijos paprastai pasižymi ir neilgu jos įkrovimu. Pavyzdžiui, „Mini Cooper SE“ energijos atsargoms papildyti iki 80 proc. lygio pakaks 35 minučių greitojo įkrovimo, o „Mazda MX-30“ – 36 minučių.
