Efektyvi įkrovimo infrastruktūra – svarbus plėtros veiksnys
Automobilių gamintojas DAF skelbia, kad 2018 m. pirmasis pradėjo gaminti visiškai elektrinį sunkvežimį (CF modelį), kuris ir dabar naudojamas įvairioms užduotims atlikti. Nuo to laiko elektrinių sunkvežimių asortimentas labai išsiplėtė, juos gamina įvairūs sunkvežimių gamintojai.
Išmaniai planuojant kelionę, šiuolaikinis elektrinis sunkvežimis gali nuvažiuoti iki 1 000 km per dieną. Taigi elektrinių sunkvežimių nuvažiuojamas atstumas jau nebėra problema – remiantis statistiniais duomenimis, net 97 proc. sunkvežimių per dieną nenuvažiuoja daugiau nei 800 km atstumo.
„Mercedes-Benz Truck“ jau paskelbė, jog serijinę gamybą neilgai trukus pasieks elektrinis sunkvežimis „eActros 600“, kuris gebės vienu įkrovimu nuvažiuoti apie 500 km. O kad tai tiesa, įrodė du šio modelio prototipai, 23 Europos šalių keliais, tempdami 40 tonų svorio priekabą įveikę 13 000 km. Tokie testai siekis parodyti visam pasauliui, jog elektra varomas sunkvežimis gali būti patikimu transportu dirbant visoje Europoje.
Ir jei toks sunkvežimis per dieną įveikia 800 km, jo bateriją reikės įkrauti tik vieną kartą. Didelės 400 kW įkroviklis šio sunkvežimio bateriją nuo 20 iki 80 proc. gali įkrauti per 30 minučių, šiuo metu Europoje vyksta jo standartizacija. Jei būtų kraunama CCS standarto įkrovikliu, toks pat procesas užtruktų apie 60 minučių.
Beje, Baltijos šalyse galingiausia, net 400 kW galingumo elektromobilių įkrovimo stotelė įrengta Lietuvoje. „Ignitis ON“ prieš maždaug metus tokią įrengė Vilniuje, vienoje intensyviausių transporto arterijų šalia Gariūnų turgavietės, prie greito maisto restorano „Hesburger“.
Tačiau reikšmingų pokyčių, kurie įvyko kalbant apie baterijų talpą ir elektromobilių nuvažiuojamą atstumą, dar negana – kad elektrinės sunkiasvorės komercinės transporto priemonės būtų patrauklesnės, turi būti išvystyta joms skirta įkrovimo infrastruktūra.
Bene intensyviausiai Europoje ji vystoma Vokietijoje, kurios greitkeliuose pradėtas plėsti elektriniams sunkvežimiams skirtas greitojo įkrovimo tinklas, taip prisidedant prie klimatui palankesnio transporto naudojimo. Tai neturėtų stebinti, nes maždaug pusė Europos keliais važinėjančių elektrinių sunkvežimių yra registruota Vokietijoje. Prie šios šalies greitkelių planuojama įrengti 350 sunkvežimiams skirtų greito įkrovimo vietų.
D. Britanijos vyriausybė investuoja 225 mln. eurų į „Nulinės taršos sunkvežimių ir infrastruktūros programą“, kad realiai išbandytų nulinės taršos sunkvežimius. Pagal šią programą bus įrengta 370 sunkvežimiams skirtų įkrovimo vietų. Efektyvi sunkvežimių įkrovimo infrastruktūra yra labai svarbi, plėtojant klimatui draugišką logistiką.
Įvairių Europos miestų savivaldybės paskelbė, kad, siekiant pagerinti oro kokybę, artimiausiais metais į miestų centrus bus leidžiama įvažiuoti tik nulinės taršos transporto priemonėms. Tai reiškia, kad ateityje miestų centruose mes matysime tik elektrinį transportą. Nulinės taršos (arba „žaliosios“) zonos, kuriose galės judėti tik elektrinis krovininis transportas, jau įgyvendinamos Londone ir Madride.
Krovininių elektrinių transporto priemonių rinka sparčiai bręsta
Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis 2023 m., palyginti su 2022 m., elektrinių sunkvežimių pardavimai visame pasaulyje išaugo 35 proc. ir iš viso pernai buvo parduoti 54 000 elektriniai sunkvežimiai. 70 proc. jų parduota Kinijoje. Europoje elektrinių sunkvežimių pardavimai 2023 m. išaugo beveik tris kartus (lyginant su 2022 m.) ir pernai senajame kontinente buvo parduota daugiau nei 10 000 elektrinių sunkvežimių, kas sudarė kiek daugiau nei 1,5 proc. nuo visų parduotų sunkvežimių. Apie pusė jų tenka Vokietijai.
Nors pasaulinis elektrinių sunkvežimių gamybos lyderis yra Kinija, Europos gamintojai, gaminantys apie 120 elektrinių sunkvežimių modelių, tolygiausiai paskirstė savo modelius tarp įvairių rinkos segmentų, todėl Europos gamintojai užima didelę ne tik Europos, bet ir Šiaurės Amerikos elektrinių sunkvežimių rinkos dalį, o taip pat gamina daug nišinių transporto priemonių, pavyzdžiui, šiukšliavežių, kurios, kaip ir vidutinio dydžio krovininis transportas, jau dabar savo kaina yra konkurencingos su analogiškais automobiliais su vidaus degimo varikliais.
Vis didesnė modelių pasiūla yra pagrindinis rodiklis, rodantis, kad elektrinių krovininių ir specialios paskirties transporto rinka vis labiau bręsta. „BloombergNEF“ prognozuoja, kad iki 2030 m. didelių elektrinių sunkvežimių bendra nuosavybės kaina, apimanti transporto priemonės įsigijimo ir eksploatavimo kaštus, sumažės iki 57 proc.
Elektrinių sunkvežimių pardavimai didės ir dėl griežtos CO2 išlakų mažinimo politikos, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje siekiama iki 2040 m. siekiama 90 proc. sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Be to, padaugėjo tokių pasaulinių iniciatyvų kaip „EV100“, pagal kurią įmonės įsipareigoja iki 2030 m. visus savo lengvuosius ir iki 3,5 t krovininius automobilius pakeisti atitinkamais elektromobiliais, o taip pat 50 proc. nuo 3,5 iki 7 t masės krovininių automobilių pakeisti elektra varomais automobiliai bei įrengti įkrovimo infrastruktūrą darbuotojams ir klientams.
Siuntų bendrovės parke – 72 elektromobiliai
Kur kas greitesnės transformacijos vyksta ne sunkaus krovininio transporto sektoriuje, bet ten, kur naudojami nedideli krovininiai automobiliai. „BloombergNEF“ pažymi, kad elektrinių transporto priemonių efektyvumas yra didesnis kai važiuojama su dažnomis pertraukomis, pavyzdžiui siuntų bendrovių transportas, parduotuves aptarnaujantys automobiliai, kuriems tenka dažnai sustoti ir vėl pradėti judėti. Dažni sustojimai ir pajudėjimai iš vietos gerokai padidina automobilių energijos sąnaudas, tačiau automobilių su vidaus degimo varikliu degalų sąnaudos padidėja labiau nei elektrinių transporto priemonių energijos sąnaudos, todėl elektrinių automobilių naudojimas tokiomis sąlygomis yra ekonomiškesnis nei jie važiuotų ilgus atstumus.
2024 m. rugpjūčio 1 d. registre buvo 482 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 476 – grynieji elektromobiliai ir 6 – iš išorės įkraunami hibridai. Šis balansas gerokai kitoks nei lengvųjų automobilių sektoriuje, kur įkraunamų hibridų yra du kartus daugiau nei grynųjų elektromobilių. Tačiau lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke 2024 m. rugpjūčio 1 d. elektromobiliai sudarė 0,61 proc. Šioje kategorijoje dyzelinu varomos transporto priemonės užima 95,86 proc. parko.
Vis tik yra bendrovių, kurios stengiasi, kad kuo didesnė parko dalis būtų elektromobiliai, pavyzdžiui, siuntų pristatymo įmonė „DPD Lietuva“, pirmuosius elektromobilius įsigijusi dar 2021 m., o šiemet tęsė automobilių parko plėtrą – autoparką papildė 12 naujų elektromobilių, kurie į gatves išriedėjo gegužę. Anksčiau elektra varomais mikroautobusais siuntos buvo pristatomos tik Vilniuje, o nuo šių metų – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Naujiems elektromobiliams, kartu su įkrovimų stotelių įrengimu, įmonė skirs daugiau nei 750 tūkst. eurų.
„Vien pernai elektromobiliais nuvažiavome daugiau nei 220 tūkst. km ir pristatėme per 1,5 mln. siuntų Vilniuje. Naujų elektra varomų automobilių įsigijimas reikš, kad sostinėje daugiau nei pusę autoparko sudarys elektromobiliai, o šiemet jais pasipildys ir kiti Lietuvos miestai – įmonės autoparke turime jau 72 elektromobilius. Toks žingsnis įrodo, kad atkakliai siekiame išsikelto ilgalaikio transporto dekarbonizacijos tikslo – iki 2035 m. elektrifikuoti visą įmonės mikroautobusų parką“, – sako „DPD Lietuva“ tvarumo vadovas Markas Ąžuolas.
Pasak M. Ąžuolo, per dvejus elektromobilių eksploatacijos metus išmetamas CO2 kiekis sumažėjo per 500 tonų, o su naujais elektromobiliais CO2 emisijas pavyks sumažinti dar labiau – skaičiuojama, kad per metus į aplinką bus išmetama vidutiniškai 330 tonų mažiau teršalų nei ankstesniais metais.
Svarbus elektromobilumo spartintojas – valstybės finansinė parama
Prognozuojama, kad dėl technologijų plėtros jau kitais metais elektriniai krovininiai automobiliai gali būti konkurencingesni už tokius pačius automobilius su vidaus degimo varikliais. Elektrinių sunkvežimių kainos mažėja dėl mažėjančios baterijų kainos, o krovininių automobilių su vidaus degimo varikliais savikainą didina vis griežtesnės išmetamųjų teršalų normos. Ši tendencija pastebima ir lengvųjų automobilių rinkoje.
Tačiau pripažįstama, kad siekiant padidinti vežėjų susidomėjimą elektriniais sunkvežimiais, reikia valstybių paramos. Ji bus labai svarbi didinant investicijas į el. sunkvežimius, kaip ir subsidijuojant elektrinių lengvųjų automobilių pirkimą. Ji taip pat būtina įkrovimo infrastruktūros plėtrai.
Europos šalyse, kuriose per paskutinius dvejus metus pastebimai išaugo elektra varomų sunkvežimių skaičius, buvo įdiegtos bent dvi paramos priemonės: subsidijos transporto priemonei įsigyti, mokesčių lengvatos, subsidijos investicijoms į įkrovimo stoteles. Svarbu ne tik krovininiai automobiliai, bet ir visa ekosistema, kuri užtikrintų elektrinių automobilių parkų gyvybingumą.
Kad subsidijos spartina elektrinių krovininių transporto priemonių segmento plėtrą, gerai rodo, pavyzdžiui, Skandinavijos šalių rezultatai.
Nors elektromobiliai yra reikšmingas žingsnis švaresnio transporto link, kad transporto ateitis būtų kuo tvaresnė vyriausybės turėtų teikti pirmenybę daugialypiam požiūriui. Tai reiškia, kad reikės kurti patikimas viešojo transporto sistemas ir dviračių transporto infrastruktūrą kaip alternatyvias transporto rūšis trumpesnėms kelionėms, kurios gali pasigirti mažesniu poveikiu aplinkai. Plataus masto perėjimas prie elektrinių transporto priemonių yra nebe klausimas „ar įvyks“, o „kada įvyks“.
