Apie kasdienius darbus bei ateities perspektyvas kalbamės su bendrovės generaliniu direktoriumi Gintaru Maželiu.
– Pastaruoju metu įmonėje vyko reorganizacija, įdiegta nauja valdymo sistema. Kiek darbuotojų atleista, kiek lėšų dėl to žadate sutaupyti?
– Atsisveikinome su šimtu dviem žmonėmis. Daugiausia tai – valdymo grandies specialistai. Dabar įmonėje mažiau viršininkų bei padalinių vadovų. Pertvarkos tikslas – kad kiekvienos tarnybos vadovas būtų kuo arčiau vairuotojų, kitų dirbančiųjų.
Nuo šiol visoms įmonės dirbtuvėms vadovauja vienas žmogus, remonto darbininkai siunčiami dirbti ten, kur jie reikalingesni. Anksčiau kiekvienas iš trijų parkų turėjo savo dirbtuves, atskirus vadovus.
Buvusiame autobusų parko pastate Verkių gatvėje liko vos keletas užimtų kabinetų – čia darbuojasi transporto departamento vadovas, jo pavaduotojas, taip pat inžinieriai ir mechanikai.
Įdiegus biometrinę alkotesterio programą, mažiau reikia medicinos darbuotojų. Be to, ateityje žadame pirkti transporto priemonių valymo paslaugas iš šalies, tad atleisime dar 37 dabar šį darbą atliekančius įmonės darbuotojus.
Praėjusiais metais išmokėjome atleistiems darbuotojams išeitines išmokas, tad finansinis efektas dėl sumažėjusio darbuotojų kiekio bus matomas 2017-aisiais.
– Kaip į etatų mažinimą reagavo įmonės darbuotojai? Ar nesusidūrėte su profesinių sąjungų atstovų pasipriešinimu?
– Su profesinių sąjungų atstovais nuolat bendraujame, aptariame visus reikalus. Abi pusės supranta, kad visi kartu turime dirbti įmonės labui. Mano nuomone, profesinės sąjungos – labai reikalingas, sveikas darinys, užtikrinantis darbuotojų teisių gynimą, todėl geri santykiai su jų atstovais – svarbi darbo dalis.
Šiek tiek gaila dėl to, kad nedaug vairuotojų panoro tapti brigadininkais, kurių pagrindinė funkcija būtų tiesiogiai bendradarbiauti su vadovais, būti jungiamąja grandimi tarp vadovų ir vairuotojų. Šiek tiek nustebino vairuotojų pasyvumas. Matyt, dar ne visi pasiryžę priimti naujoves, baiminasi, kad su naujomis pareigomis turės ir daugiau darbo. Tačiau brigadininkams numatytas ir didesnis atlyginimas, ir mažiau tiesioginio darbo valandų.
Šios iniciatyvos nežadame atsisakyti: stengsimės drąsinti savo darbuotojus, skatinsime juos. Manau, situacija pasikeistų, jei į darbą ateitų daugiau jaunų žmonių – jie mažiau sustabarėję, nelinkę pasiduoti rutinai, atviresni naujovėms.
Netiesa ir tai, kad jauni vairuotojai dažniau sukelia avarijas. Mūsų patirtis rodo, kad jie vairuoja netgi saugiau nei vyresnio amžiaus žmonės.
Manau, labiau į vairuotojų interesus turėtų atsižvelgti ir naujai paskirti departamentų vadovai. Gaila, bet kai kurie iš jų tradiciškai linkę daugiausia dėmesio skirti technikai, jos parengimui. Be abejo, labai svarbu, kad kasdien į gatves išvažiuotų visi autobusai ir troleibusai, tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kaip jaučiasi juos vairuojantys žmonės, kokia jų psichologinė būklė.
Juk būtent vairuotojai yra pagrindinis įmonės pajamų šaltinis, nuo jų priklauso, ar keleivis liks patenkintas mūsų teikiama paslauga.
– Tačiau miestiečiai skundžiasi ne tik dėl vairuotojų, bet ir dėl pasenusių transporto priemonių. Ką miesto gyventojams žadate šioje srityje?
– Jau netrukus turėsime konkurso rezultatus dėl trisdešimties pavažinėtų autobusų. Penkiolika jų bus standartinio dvylikos, penkiolika – aštuoniolikos metrų ilgio. Jais pakeisime labiausiai techniškai bei morališkai pasenusias transporto priemones.
Šiuo metu vyksta vokų atplėšimo, kvalifikacijos nustatymo procedūros. Labai norėtųsi procesą paspartinti, tačiau ne viskas priklauso nuo mūsų. Paskutinį kartą naujesnių autobusų įsigijome 2014-aisiais, todėl jų mums labai trūksta. Tenka gerokai pasistengti, kad į miesto gatves išvažiuotų reikiamas transporto priemonių kiekis, ypač žiemą, per šalčius.
Tikimės naujesnių autobusų sulaukti dar nepasibaigus žiemos sezonui – ir vasarį, ir kovą mūsų šalyje dar būna neigiama temperatūra, tada transporto priemonių tradiciškai reikia daugiau.
– Vilniečiai ypač laukia naujų autobusų bei troleibusų. Kuo juos galėtumėte nudžiuginti?
– Šiuo metu rengiame paraišką trisdešimt devyniems naujiems troleibusams pirkti už Europos Sąjungos lėšas. Iš viso žadame įsigyti dvidešimt tris įprastus troleibusus bei šešiolika su autonomine eiga. Be laidų jie galėtų nuvažiuoti nuo dvylikos iki penkiolikos kilometrų. Troleibusai su autonomine eiga važinės miesto centre, kur kyla daugiausia problemų su kontaktiniais tinklais. Jie taip pat galės važiuoti ten, kur nėra laidų.
Vilniaus miesto tarybos sprendimas jau priimtas, bus pasirašoma jungtinės veiklos sutartis, teikiame Susisiekimo ministerijai paraišką. Iš viso naujiems troleibusams pirkti iš ES lėšų tikimės gauti 15 mln. eurų. 2,74 mln. eurų perpus skirs savivaldybė bei mūsų įmonė. Troleibusai bus bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ nuosavybė.
– Neseniai Vilniaus miesto taryba pritarė ir šimto penkiasdešimties naujų autobusų įsigijimui.
– Džiaugiamės, kad pagaliau pajudėjo ir šis procesas. Tačiau tam, kad būtų paskelbtas konkursas, teks nudirbti nemažai darbų. Šiuo metu savivaldybės administracijos vadovės įsakymu sudaryta komisija, kurioje dalyvauja savivaldybės departamento darbuotojai, taip pat savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, mūsų įmonės atstovai, kurie rengia techninę specifikaciją bei pirkimo sąlygas.
Kol kas neaišku, kada miestiečiai sulauks šių autobusų.
Nuspręsta, kad autobusus įsigysime lizingo būdu. Pradinė įmoka sudarys 20 proc. transporto priemonių vertės, aštuonerius metus mokėsime lizingo įmones, o paskui autobusus galėsime išsipirkti už likutinę jų vertę.
Kol kas neaišku, kada miestiečiai sulauks šių autobusų. Tai priklausys ir nuo to, kaip efektyviai dirbs sudaryta komisija.
Žadame vilniečiams ir daugiau naujovių. Deramės su įvairių šalių gamintojais, kad jie suteiktų galimybę mums išbandyti modernius, ekologiškus elektrinius autobusus.
– Ar tikitės, kad įmonei pakaks lėšų susimokėti lizingo įmokas už naujai įsigyjamus autobusus?
– Šiuo metu gauname iš savivaldybės ne tik visas priklausančias išmokas – mums pradėti grąžinti ir įsiskolinimai už ankstesnius metus.
Šiuo metu likę apie septyniolika milijonų eurų savivaldybės skolų. Tikimės, kad tokia tendencija išliks ir toliau. Kaip jau minėjau, stengiamės taupyti bei efektyvinti bendrovės veiklą patys.
