Draudimo specialistai kalba, kad veiksnių, kodėl rudenį sunkiau vairuoti – ne vienas. Į miestus suplūsta daugybė naujų eismo dalyvių, prasideda pirmosios netikėtos šalnos, prasideda gyvūnų migracija, galiausiai – tamsusis paros metas bei lietus gerokai trukdo matomumui.
„Ergo Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pabrėžia, kad šiuo metu visiems eismo dalyviams reikėtų elgtis atsargiau – šį sezoną eismo sąlygos itin sudėtingos.
Šiemet ruduo vairuotojams atneša dar daugiau iššūkių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba stebi kritulių kiekį skirtinguose šalies rajonuose ir daugelis šių metų mėnesių yra gerokai lietingesni nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį Lietuvos rajonuose iškrito 90–190 mm kritulių – tai yra 1,5–2,5 karto daugiau nei mėnesio vidurkis.
Migracijos pikas – dabar
Pernai spalį „Ergo“ atlygino beveik 86 tūkst. eurų žalą vairuotojams, susidūrusiems su migruojančiais laukiniais gyvūnais. Šių metų skaičius kol kas mažesnis – vertinant pirmas 15 spalio dienų, atlygintų žalų suma siekia beveik 12 tūkst. eurų. Tačiau, anot R.Bieliausko, per antrąją spalio mėnesio pusę ši suma dar gali gerokai išaugti.
Dažnu atveju į kelią išbėgusio žvėries apvažiuoti neįmanoma – pasekmes sumažinti gali tik saugus greitis ir atidumas.
„Spalis yra rudeninės gyvūnų migracijos pikas. Vairuotojai turėtų būti atsargūs važiuodami tamsiu paros metu, o ypač vietose, kuriose įrengti apie gyvūnų migraciją įspėjantys kelio ženklai. Dažnu atveju į kelią išbėgusio žvėries apvažiuoti neįmanoma – šie gali išnirti prieš pat automobilį, tad skaudžių pasekmių riziką sumažinti gali tik saugus greitis ir atidumas“, – patarė draudimo ekspertas.
Laukiniai žvėrys – tik vienas iš spalio mėnesio pavojų. Ne mažiau problemų gali sukelti ir netikėtos šalnos, dažniausiai prasidedančios antroje mėnesio pusėje. Vairuotojai būna įpratę prie vadinamojo „vasarinio vairavimo režimo“, kai keliai neslidūs, o ir automobiliai dar neretai „apauti“ šiltajam sezonui skirtomis padangomis.
„Automobilio su vasarinėmis padangomis vairavimas per plikledį yra labai pavojingas. Vairuotojams siūlau stebėti oro temperatūrą ir nedelsti iki lapkričio mėnesio – žiemines padangas montuoti siūloma temperatūrai nukritus žemiau 7 laipsnių“, – teigė R.Bieliauskas.
Draudimo ekspertas primena, jog rudenį kelio danga tampa slidi ne tik pašalus. Nuo medžių nukritę ir asfaltą užkloję lapai kelio dangą padaro itin slidžia, stabdymo kelias ant jos pailgėja dešimtimis procentų.
Paskutinis spalio sekmadienis taip pat trunka 25 valandas – dėl valanda atgal pasukamo laiko pailgėja šviesus paros metas rytais, tačiau jis atitinkamai sutrumpėja vakarais.
Lapkritį baudžia tamsa
Lietus ir tamsa – derinys, kurio automobilių vairuotojai ypač nemėgsta. Būtent lapkričio mėnesį su juo vairuotojams tenka susidurti dažniausiai.
„Dėl spalio pabaigoje pasukamo laiko lapkritį iš darbų žmonės dažnai grįžta jau tamsoje. Tai pavojinga ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems, todėl jie tamsiu paros metu turėtų matomose vietose prisisegti atšvaitus ar neštis įjungtą žibintuvėlį“, – priminė R.Bieliauskas.
Vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito pamatys iki jo likus 50 metrų, o turintį atšvaitą tris kartus toliau – prieš 150 metrų.
Automobilio vairuotojas atšvaitą prisisegusį pėsčiąjį pastebi maždaug tris kartus didesniu atstumu, nei pamatytų jį be šviesą atspindinčių elementų. Pavyzdžiui, artimąsias šviesas naudojantis vairuotojas pėsčiąjį be atšvaito pamatys iki jo likus tik 50 metrų, o tą, kuris matomoje vietoje prisisegęs atšvaitą – prieš 150.
Daugiau eismo įvykių registruojama lapkričio 1-ąją. Visų šventųjų dieną žmonės daug keliauja, lanko artimųjų kapus, susitinka su retai matomais giminaičiais, o intensyvus eismas bei išsiblaškymas – pagrindinės avarijų priežastys.
R.Bieliauskas akcentavo, jog paskutinį rudens mėnesį kone kiekvieną rytą vairuotojai susiduria su plikledžiu. Net ir esant teigiamai oro temperatūrai negalima būti tikriems, kad vietomis asfalto danga nėra ypač slidi.
„Jeigu miesto gatvės nėra slidžios, tai nereiškia, kad neslidūs tiltai ir viadukai. Plikledis greičiausiai susidaro būtent ant jų, taip pat miškingose vietovėse, kur asfaltą sunkiau pasiekia saulės spinduliai“, – sakė draudimo ekspertas.
Tiek miestų gatves, tiek užmiesčių kelius prižiūrintys kelininkai paprastai teikia prioritetą būtent tokioms vietovėms ir jas prižiūri dažniausiai. Visgi R.Bieliauskas priminė, jog neįmanoma visų kelių prižiūrėti idealiai ir pašalinti kiekvieną kvadratinį metrą plikledžio, tad vairuotojai turėtų padaryti viską, kas priklauso nuo jų – automobilį „apauti“ geromis žieminėmis padangomis, įvertinti valytuvų būklę, pasirūpinti žieminio langų skysčio atsargomis ir technine savo turimo transporto būkle.
