Pradėkime apie trasą. Tai nėra naujas kompleksas, tačiau 2012-aisiais jis buvo radikaliai atnaujintas – nauja infrastruktūra, asfaltas ir aplink vis dar statomi privažiavimai prie trasos. Beje, trasos savininkai pasakojo, kad Europos Sąjungos milijonai iš pradžių buvo skirti lietuviškam „Nemuno žiedui“ rekonstruoti. Buvusiems Kačerginės trasos savininkams porą metų nesugebėjus sutvarkyti visų formalumų, estai buvo greitesni ir dabar turi geriausią lenktynių trasą Baltijos šalyse.
Bet tai – jau penkių metų senumo istorija. O šiandien „Auto 24 ring“ yra svajonių lenktynių trasa bet kuriam patyrusiam ar pradedančiam sportininkui. Stiklo lygumo asfaltas, plačios saugos zonos ir tik Vakarų Europoje regėta infrastruktūra žavi kiekvieną atvykėlį.
„Peugeot“ bandymuose dalyvavo ir neeilinis instruktorius. Lietuvoje tokių nerasi – vienas žymiausių Estijos ralistų Margusas Murakas, kelerius metus dalyvavęs ir WRC čempionate. Jo patarimai kai kuriems buvo kaip kibiras vandens dykumoje, kitiems – kaip puodelis juodžemio. Beprotiškai naudingi, jeigu žinai kaip su jais elgtis.
Pranokstantis lūkesčius
Vos atvykus į trasą, teko sėsti prie „Peugeot 208 GTi“ vairo. Šalia – M.Murakas. Mintyse – „Jėga. Bus įdomu“.
– Pirmą kartą čia? – klausia tyliai.
– Trečią.
Ne stebuklinga patirtis, bet, panašu, jis truputį nusiramina. Suprantu kodėl: bet kurioje kompanijoje yra tokių veikėjų, kurie visą trasą gali įveikti viena ranka laikydami vairą, o kita – pavarų svirtį bei artėdami prie posūkio, prieš spausdami stabdį išmina sankabos paminą. Instruktoriams tokie vairuotojai prideda po žilą plauką kiekvieną važiavimo minutę. Ir žurnalistai čia – ne išimtis.
Bet grįžkime prie „208 GTi“. Tai – klasikinis „hot hatch‘as“. Lengvas, sąlyginai galingas, turintis trumpą ratų bazę ir puikiai valdomas. Po jo kapotu – 1,6 l darbinio tūrio variklis su turbina, išvystantis 200 AG. Mažai? Bet konkurentai turi tiek pat – „Ford Fiesta ST“ ar „Renault Clio RS“. Tai yra šiuolaikinė patikimumo riba 1,6 darbinio tūrio varikliams*.
200 AG tokio dydžio automobiliui yra daugiau nei pakankamai – preciziškai subalansuota pakaba tokiam modeliui suteikia visą vairavimo malonumą. Jeigu prieš bandydamas kokį AMG ženklu pažymėtą daiktą turi pasižiūrėti į jo techninį pasą, tai GTi šis procesas nereikalingas. Pakanka įsėsti ir važiuoti – galia neįdomi.
Kalnų keliuose „Peugeot 208 GTi“, net neabejoju, vairuoti būtų kur kas smagiau. Lenktynių trasoje jis negali atskleisti savo galimybių – čia reikia daug galios ir nepakanka aštrių vienas po kito einančių posūkių, kuriuose šis mažylis jaustųsi kaip žuvis vandenyje.
„Lėtasis“ RCZ
Radikaliai kitoks automobilis nei 208 GTi yra „Peugeot RCZ-R“. Čia galiu paaiškinti, ką reiškia prieš porą pastraipų panaudota žvaigždutė. „Peugeot“ sugebėjo iš 1,6 l darbinio tūrio variklio išspausti 270 AG. 270!
Galima pasamprotauti, kad čia nėra kažkas ypatingo – 1997-ųjų civice galima turėti tiek pat arklių, pridėjus turbiną prie B16 variklio. Tačiau toks civicas nuvažiuos 20 tūkst. km ir jo variklis sprogs, jeigu iki to laiko už neekologišką pasirinkimą jo nuo tilto nenustums kokie žaliųjų partijų nariai.
Tad „Peugeot“ 270 AG variklis yra vienas galingiausių pasaulyje 1,6 l darbinio tūrio variklių. Ką tai duoda? Beprotiškai fantastišką garsą. Neįmanoma neatsisukti RCZ-R pravažiavus gatve – atrodo, tarsi pro šalį prašvilpė bent 400 AG turintis „Nissan“ iš „drifto“ varžybų. Patikėtumėte, kad 2011-aisiais „Peugeot RCZ“ gėjai išrinko savo Europos metų automobiliu?
Be viso to, tai yra labai greitas automobilis. Važiuojant tiesiai. 0-100 km/val. spurtas užtrunka vos 5,9 sek. – praktiškai tiek pat, kiek BMW M3 „kregždė“.
„Peugeot“ prikišo nagus ir prie pakabos. Automobilis yra 10 mm žemesnis nei standartinis RCZ ir turi kietesnius amortizatorius.
Lenktynių trasoje RCZ-R, kaip čia pasakius... Truputį nuvilia. Jis greitas tiesiojoje ir stabilus greituose posūkiuose, tačiau lėtesniuose apie greitį galima pamiršti. Nors RCZ-R turi blokuotą diferencialą, kas reiškia, kad vienu metu sukasi abu priekiniai ratai, lėtuose antros pavaros posūkiuose „understeer“ pojūtis yra – automobilio priekis slysta tarsi eilinio sedano. Tačiau trečia pavara problemos gerokai sumažėja.
Galima teigti, kad 208 GTi yra smagiam vairavimui sukurtas automobilis, o RCZ-R – įvaizdžiui. Pirmasis išoriškai nedaug skiriasi nuo standartinio 208, ko nepasakytum apie RCZ-R. Garsas taip pat suteikia savų privalumų. Tačiau „fun to drive“ faktorius – „Peugeot“ mažylio pusėje.
