Tik nesupraskite klaidingai. „Toyota“ moka gaminti praktiškus, ekonomiškus, racionaliomis savybėmis pagrįstus automobilius, tačiau visa tai siejasi su ganėtinai nuobodžiu apibrėžimu – transporto priemonė.
Visgi Europoje netrūksta vairuotojų, kurie norėtų įsigyti automobilį, su kuriuo pavyktų užmegzti emocinį ryšį, bet kuris jų nepriverstų pasiimti drakoniško lizingo penkeriems metams. Ir, kad ir kaip naiviai tai skambėtų, tačiau patys svarbiausi pokyčiai visuomet prasideda nuo drąsesnių dizainerių sprendimų.
Koncepcinis automobilis bendro naudojimo keliams
Automobilio dizainas visada bus subjektyvus dalykas, tačiau tūkstančiai pavyzdžių rodo, jog gamintojai labai retai išdrįsta minias traukiantį dizainą perkelti į serijinę gamybą.
Gamintojams siekiant visais įmanomais būdais optimizuoti ir taip kosminiu greičiu augančius kaštus, bet koks drąsesnis elgesys gali būti siejamas su padidinta rizika, kuri ilgalaikėje perspektyvoje gali kainuoti milijardus eurų. Ir visgi, atvykę į Hamburgą ir įkėlę koją į uždarą studiją, ten išvydome antros kartos „Toyota C-HR“, kuris, tiesiogine žodžio prasme, galėtų būti vadinamas koncepciniu.
Visi praėjusiais metais pristatytoje koncepcijoje matyti dizaino elementai, pradedant priekine dalimi, kuri primena įsiutusį Pokemoną, ir baigiant neįprastomis, laužtų formų kėbulo dalimis, išliko. „Toyota“, dėl savaime suprantamų priežasčių, pakoregavo priekinio ir galinio buferio formas, vaizdo kameras iškeitė į įprastus šoninio vaizdo veidrodėlius ir galinėje dalyje sumontavo nuosaikesnio dizaino, bet vientisą galinį žibintą, kuriame galima išvysti integruotą „Toyota C-HR“ užrašą. Visa kita – labai artima automobiliui, kuriam įprastai kabintume koncepcinio modelio etiketę.
Dėmesys pojūčiams
Akivaizdu, jog automobilio stilius nepaliks nei vieno praeivio abejingo, tačiau kad ir kaip stipriai naujasis „C-HR“ primena erdvėlaivį iš „Battlestar Galactica“, vairuotojui ir keleiviams skirtas gerbūvis turėtų pranokti esamų „C-HR“ savininkų lūkesčius. Šįkart prie automobilio dirbusi inžinierių komanda susikoncentravo į tris esmines sritis: jutiminius pojūčius, mažesnį poveikį aplinkai ir visapusiškai sklandų technologijų veikimą.
Kadangi automobilį galėjome tik apžiūrėti ir pačiupinėti, o ne išbandyti bendro naudojimo keliuose, susilaikysiu nuo daugelio „C-HR“ įdiegtų technologijų vertinimo, mat jų veikimo ypatumus bus galima išbandyti automobiliui atvykus į Lietuvą. Visgi galiu tik paminėti, jog jų gausa tikrai bus viena didžiausių segmente. Pavyzdžiui, „Toyota C-HR“ bus galima įsigyti su skaitmeninio raktelio sistema, kuri leis automobiliu naudotis tiesiog turint savo išmanųjį telefoną su įdiegta „Toyota“ programėle. Nuotolinis atrakinimas ir užrakinimas, automobilio valdymas stovint šalia ar variklio užvedimas nuotoliniu būdu taps norma. Žinoma, jeigu tik tai jums priimtina.
Antros kartos modelis taip pat gaus eilę naujų aktyvių saugumo ir pagalbinių vairavimo asistentų, tačiau labiausiai norėtųsi išskirti keletą jų. Pavyzdžiui, „Proactive Driving Assist“ – ši sistema automatiškai ima papildomai stabdyti automobilį, kuomet vairuotojas atleidžia akceleratorių, o jūsų vairuojamas „C-HR“ artėja link kito eismo dalyvio. Šią sistemą jau teko išbandyti naujos kartos „Prius“ ir galiu tik patvirtinti, jog ji veikia. Nepriklausomai nuo važiavimo greičio ar kitų sąlygų.
„C-HR“ galės turės dar vieną, brangesniuose automobiliuose randamą atributą – „Lane Change Assist“. Naudodamiesi adaptyvia greičio, eismo juostos ir atstumo palaikymo kontrole, galėsite savo „C-HR“ perleisti eismo juostos persirikiavimo naštą.
Erdvės varžybose lenkia savo pirmtaką
Kompaktiškumo neatsisakęs antros kartos modelis, kaip bebūtų keista, išvengė visuotinės išsipūtimo tendencijos. Palyginus su pirmtaku, naujas modelis tapo 30 mm trumpesnis, 35 mm platesnis ir vos 1 mm žemesnis, tačiau kompaktiškesnė hibridinė pavara leido išspręsti vieną pirmtako problemą – erdvės trūkumą ant galinių sėdynių. Nors pokyčiai nėra radikalūs, tačiau 1,80 cm ūgio keleiviai jausis pakankamai patogiai, kad galėtų pasimėgauti kelione link pajūrio.
Kitas, mažiau pastebimas pokytis slypi automobilio galiniuose languose. Nauja galinių durų ir langų forma padėjo užtikrinti, jog gale sėdintys keleiviai po ilgesnės kelionės išlipę iš automobilio nesijaustų it būtų atskirti nuo pasaulio ištisus metus.
Vis dėlto, ne viskas yra nuspalvinta ryškiomis spalvomis. Jeigu priekyje sėdintys keleiviai lepinami tikrai kokybiškomis apdailos medžiagomis, persėdus į galines sėdynes galima pajausti akivaizdų skirtumą, kuris šiek tiek aptemdo gerą pirmąjį įspūdį. Galbūt „Toyota“ mano, jog to nevertėjo daryti, nes gale sėdintys vaikai vis tiek nuspardys ir išpurvins ką tik galės?
Mažesnis poveikis aplinkai
Be abejonės, tuzinas pagalbinių sistemų ar 64 interjero apšvietimo spalvos yra tie priedai, kuriais bus siekiama palenkti kiekvieną „C-HR“ pirkėją, tačiau už šio drąsaus dizaino ir technologinių įrenginių slypi gerokai rimtesni iššūkiai.
„Toyota“ tvirtina, jog kuriant „C-HR“ imtasi plataus mąsto priemonių, trokštant sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, palyginus su pirmtaku, naujame modelyje naudojama dvigubai daugiau perdirbto plastiko. Jis naudojamas gaminant daugiau nei 100 skirtingų detalių ir komponentų, įskaitant sėdynių apmušalo audinį.
Siekiant sumažinti automobilio svorį, taip pat pasitelktos konstrukcinės ir technologinės naujovės, įskaitant naują didelio atsparumo plieną ir naują panoraminio stogo konstrukciją. Fiksuotas panoraminis stoglangis padengtas mažai spinduliuojančia ir infraraudonuosius spindulius atspindinčia danga, kuri žiemą sulaiko šilumą salone, o saulėtą vasarą apsaugo nuo perkaitimo. Šis sprendimas leido atsikratyti 5 kilogramų viršsvorio, 3 centimetrais padidinti interjero erdvę virš galvos ir tuo pačiu sumažina intensyvesnį oro kondicionieriaus naudojimą.
Galimas tik su hibridine pavara
Vargu ar aukščiau esanti antraštė jus labai nustebino. Visgi, „Toyota“ buvo vienas pirmųjų gamintojų, užsispyrėliškai tikėjusių hibridinių pavarų sėkme ir nauda, o ir žvelgiant į velniškai didelę „Toyota“ automobilių gausą Lietuvos keliuose, susidaro įspūdis, jog toks strateginis sprendimas pasiteisino su kaupu.
Laikydamasis tęstinumo, gamintojas antros kartos „C-HR“ komplektuos jau su 5 kartos hibridine pavaros sistema, kuri eilinį kartą sieks pademonstruoti daugelį pradžiuginsiantį efektyvumo ir žemų emisijų santykį. Pristatyme viešėję „Toyota“ inžinieriai teigė, jog dar geresnius hibridinės pavaros efektyvumo rodiklius padėjo pasiekti iš esmės pakeista pagrindinių sistemos komponentų konstrukcija. Tokiu būdu inžinieriams pavyko sumažinti hibridinės pavaros matmenis ir masę, įskaitant valdymo bloko modulį ir hibridinei pavarai skirtą bateriją.
Geriausia žinia yra tai, jog visi šie ir kiti pokyčiai transformavosi į šiek tiek didesnės galios hibridines jėgaines. Pavyzdžiui, 1,8 litro hibridas dabar išvystys 140 arklio galių (+18), o 2,0 litrų hibridas – 198 arklio galias (+14). Pastarasis bus galimas ne tik su priekinių, bet ir su visų varančiųjų ratų pavara.
Vis dėlto, nemažo dėmesio turėtų sulaukti pati brangiausioji „C-HR“ versija su iš tinklo įkraunama hibridine pavara. Bendra sistemos galia sieks 223 arklio galias, o elektra nuvažiuojamas atstumas bus didesnis nei 60 kilometrų.
Pastaroji versija taip pat turės naują, trijų lygių stabdžių regeneracijos sistemą, kurios efektyvumas priklausys ne tik nuo pasirinkto važiavimo režimo, bet ir nuo to, kaip naudositės automobiliu. Pavyzdžiui, navigacijoje įvedus tam tikrą kelionės tikslą, automobilio smegenys automatiškai sukalibruos hibridinės pavaros veikimą, jog kelionę įveiktumėte maksimaliu efektyvumu. Priklausomai nuo pasirinktų parametrų, vairuotojai taip pat galės nustatyti parinktis, kad kelionę užbaigtų naudodami tik elektros pavarą. Galiausiai, automobilis turės papildomą funkciją, kuri automatiškai žinos, kada įvažiuojate į mažos taršos zonas.
Numatoma kaina – didesnė negu pirmtako
Šiuo metu dar siūlomas pirmos kartos „Toyota C-HR“ kainuoja nuo maždaug 29 tūkst. eurų, tačiau iš gamintojos atstovų gavome oficialių patvirtinimą, jog naujasis modelis kainuos truputėlį daugiau. Nors „Toyota“ dar negalėjo atskleisti kokio kainų augimo galime tikėtis, tačiau labai stipriai nenustebkite, jeigu „C-HR“ kainoraštyje išvysite „Nuo 32 tūkst. eurų“ siekiančią sumą.
Kita vertus, tokį, nors ir nežymų, kainos augimą gamintojas pagrindžia daugybe automobilyje įdiegtų technologijų ir saugumo sistemų. Įrangos baziniame modelyje bus daugiau, o tai automatiškai transformuojasi į šiek tiek didesnę galutinę kainą pirkėjui.
