Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, priminė, kad praėjusiais metais pirmieji tyrimai parodė, kad iš 10 kelių, 9 yra nekokybiški. Pirmiausia dėl to, kad pasinaudojusios įstatymų spragomis kelių tiesimo bendrovės galėjo legaliai ploninti kelius.
„Tačiau mes tyrėme ne tik tai, ar keliai buvo ploninti, bet ir pasižiūrėjome, ar nebuvo kitų defektų. Paaiškėjo, kad, deja, buvo. Svarbu pastebėti ir tai, kad šitie keliai buvo neseniai rekonstruoti, jie nėra seni“, – akcentavo ministras.
Pasak jo, iš 22 mln. eurų, kurie buvo išmokėti už minėtų 10 tirtų kelių tiesimą, dėl defektų prarasta 5,5 mln. eurų. Tik viename tirtame kelyje nerasta defektų. Be to, akcentavo ministras, tokie defektai trumpina kelio tarnavimo laiką, tad į jų taisymą teks investuoti anksčiau.
Trumpiau tarnaus
Skaičiuojama, kad dėl defektų, kelio gyvavimo trukmė yra 25 proc. trumpesnė. Kitaip tariant, jei numatyta, kad kelias turėtų tarnauti 20 metų, defektų turinti atkarpa bus tinkama naudojimui tik 15 metų.
Tyrimas parodė, kad iš 10 tirtų kelių, 8 buvo plonesni. Jiems buvo sunaudota 3,6 tūkst. tonų mažiau asfalto nei turėjo būti. Tiesa, pabrėžė Vitalijus Andrejevas, laikinai pareigas einantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas, keliai buvo ploninti nepažeidžiant galiojusių įstatymų. Visgi valstybė kelius tiesusioms bendrovėms sumokėjo už 3 000 tonų asfaltbetonio, kuris niekada taip ir nebuvo paklotas.
Kaip informuoja naujienų agentūra BNS, darbus 10-yje kelių atliko bendrovės „Alkesta“, „Panevėžio keliai“, „Kauno keliai“, „Parama“, „Kamesta“ ir „Kauno tiltai“.
„Ištyrę nustatėme, kad buvo paklota 3,6 tūkst. tonų mažiau asfalto, galimai grobstomos valstybės lėšos, ploninami keliai, bet visa tai buvo legalu, nes buvo daroma pagal tuo metu galiojusius normatyvus. (...) Dažniausiai pasitaikę pažeidimai yra per plonas kelio sluoksnis, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, darbai atlikti nesilaikant technologinių reikalavimų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Andrejevas.
Anot jo, dėl nekokybiškų darbų keliuose formuojasi duobės, provėžos, įtrūkimai, kaupiasi drėgmė ir trumpėja kelio tarnavimo laikas.
Vieno kelio detektyvas
Pirmąjį Lietuvoje kelių auditą Susisiekimo ministerija pradėjo nuo kelio Buivydžiai-Lavoriškės-Kena. Čia asfaltą tiesė UAB „Kamesta“. Visgi šią kelio atkarpą ministerija pavadino „Vieno kelio detektyvu“.
Auditas parodė, kad darbai vietoje numatytų 11 mėnesių truko dvejus metus. Naudotos medžiagos buvo pakeistos į prastesnės kokybės, o asfalto danga išploninta 15 proc. Už kelią jį tiesusiai įmonei buvo sumokėta 3,3 mln. eurų, visgi, tvarkant defektus prireiks papildomo asfalto sluoksnio, kurio paklojimo kaštai – 250 tūkst. eurų.
„Rangovai privalės ištaisyti 9 iš 10-ies kelių, įrengti naują dangos konstrukciją ir taip kompensuoti trūkumus“, – sakė V. Andrejevas.
