Nors kol kas oficialios informacijos kaip bus apmokestinti dienpinigiai nėra, akivaizdu, kad tarp pasiūlymų turėtų būti pajamų ir socialiniai mokesčiai. Vežėjai vieningai sutaria - apmokestinus dienpinigius Lietuvos vežėjai neatlaikys kaimyninių šalių vežėjų konkurencijos, o tai lemtų vienos didžiausių Lietuvos ūkio šakų, kuri sudaro 5,9 proc. šalies BVP, tarptautinėse rinkose iškovotų pozicijų praradimą.
Konkurentų apžvalga
Jei lyginsime tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio sistemą kaimyninėse šalyse, su kuriomis daugiausiai ir konkuruoja Lietuvos vežėjai tarptautinėse rinkose, esminių skirtumų nerasime. Jie labiau išoriniai. Po skirtingų šalių įvairiai įvardintomis vairuotojų pajamomis, slepiasi ta pati sistema – bazinis atlyginimas ir dienpinigiai ar jų atitikmuo.
Šiuo metu Lietuvoje dirbantis tolimųjų reisų vairuotojas kas mėnesį gauna bent 1300 eurų pajamų „į rankas“
Šiuo metu Lietuvoje dirbantis tolimųjų reisų vairuotojas kas mėnesį gauna bent 1300 eurų pajamų „į rankas“. Pastarosios, priklausomai nuo darbo geografijos, vairuojamų transporto priemonių ir kitų aspektų, gali siekti ir 2000 eurų. Niekam ne paslaptis, kad šį uždarbį sudaro minimalus valstybės nustatytas atlyginimas, padaugintas iš 1,3 koeficiento (minimalus tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas yra 455 eurų, o ne šalyje nustatytas 350 eurų) ir dienpinigiai, kurie yra mokami pagal Vyriausybės patvirtintą nutarimą, o pastarųjų dydis priklauso nuo šalių, kuriose tenka lankytis vairuotojui.
Jei lygintume vidutines pajamas, kurias gauna Lietuvos, Lenkijos, Vengrijos ar Latvijos įmonėse dirbantys tolimųjų reisų vairuotojai, jos visos tilptų į 100 eurų „žirkles“. Tai parodo, kad Lietuvoje vairuotojų gaunamos pajamos tiesiogiai konkuruoja su aplinkinių šalių vairuotojams mokamu darbo užmokesčiu ir leidžia Lietuvos vežėjams sėkmingai dirbti užsienio rinkose.
Socialinių garantijų besivaikant
Šiai dienai vairuotojas gauna visas socialines garantijas, tačiau dėl apmokestintos tik 1,3 koeficiento minimalios algos, nukenčia jo atostoginiai ir senatvės pensija.
Šiai dienai vairuotojas gauna socialines garantijas, tačiau dėl apmokestintos tik 1,3 koeficiento minimalios algos, nukenčia jo atostoginiai ir senatvės pensija
Bet kokiu atveju, šiai dienai vairuotojų darbo pajamos maždaug du kartus viršija vidutines Lietuvoje dirbančio darbuotojo pajamas. Mūsų šalies tolimųjų reisų vairuotojai gauna pakankamai dideles pajamas, kurios atitinka ES rinkos sąlygas. Tą puikiai įrodė neseniai Vokietijos įvestas reikalavimas mokėti 8,5 euro valandinį atlygį šioje šalyje dirbantiems vairuotojams. Lietuvos įmonėms prisidėjo administracinio darbo, norint įrodyti Vokietijos atsakingoms institucijoms, kad jie atitinka šiuos reikalavimus, tačiau ne tiesioginių išlaidų, susijusių su darbuotojų atlygiu.
Kaip taisyklė, vairuotojams yra rekomenduojama kaupti senatvės pensijai savanoriškuose fonduose. Gaunant minėtas pajamas, tikėtina, kad tolimųjų reisų vairuotojai gali sau tai leisti.
Verslas pabėgs į kitas ES šalis?
Jei valstybė ryšis apmokestinti dienpinigius ir taip padidins įmonių išlaidas darbuotojams, vargu ar vairuotojai sutiks gauti mažiau ir kartu su darbdaviu per pusę pasidalinti padidėjusias išlaidas. Jų paklausa kaimyninėse šalyse yra didelė, o turint Europos Sąjungos piliečio pasą, įsidarbinti pas užsienio darbdavį bėdų nekils. Tokiu atveju ir darbuotojų mokami mokesčiai persikels į kitas šalis. Tai reiškia, kad papildoma finansinė našta, siekiant išlaikyti darbuotoją įmonėje nemažinant jo pajamų, guls ant įmonių pečių.
Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ skaičiavimais, apmokestinus dienpinigius, dauguma įmonių taptų nuostolingos. Išlaidos padidės vienam darbuotojui padidės šimtais eurų, o galimų išteklių, kurie leistų jas kompensuoti, šiai dienai nematyti.
Nors pripažįstama, kad vairuotojo darbas sunkus ir įtemptas, tačiau išlikti konkurencingais apmokestinus dienpinigius bus sudėtinga. Prognozuojama, kad Lietuvos vežėjai taps nekonkurencingi, jei lygintume su pagrindiniais konkurentais iš kitų šalių, kuriose darbo jėgos apmokestinimo sistemos keisti neplanuojama.
Asociacija „Linava“ neslepia, kad jau atsirado užklausimai iš organizacijos narių, kurie klausia apie galimybes perkelti verslą į kitas ES šalis. Tai nėra labai lengva procedūra, tačiau ji kai kurioms įmonėms gali būti reikalinga.
