Rugsėjo 16–22 d. Lietuvoje tradiciškai rengiama Europos judumo savaitė. Ta proga sostinės Lukiškių aikštėje įrengta speciali pramogų ir diskusijų apie darnų judumą zona.
Čia vykusių pokalbių metu buvo galima išgirsti tikrai originalių idėjų, kaip kelionės skirtingomis transporto rūšimis galėtų pagerinti mūsų gyvenimo kokybę.
Po diskusijos apie Vilniaus darnaus judumo planą ir jo praktinę naudą miestiečiams pakalbinome kelis jos dalyvius. Primename, kad plane tarp daugybės kitų tikslų užsibrėžta, kad iki 2030 m. 7,5 proc. (šiuo metu – tik 1,5 proc.) kelionių sudarys judėjimas dviračiais.
O automobilių srautą iki to laiko planuojama sumažinti iki 50 proc., diegiant magistralinį dviračių tinklą – kad 90 proc. gyventojų būtų galimybė jį pasiekti 1 km atstumu ir greitai bei patogiai judėti į centrą ar kitą rajoną. Kelionių viešuoju transportu dalis pagal šį planą didėtų iki 30 proc.
Judėti bus saugu ir patogu, tačiau per vieną dieną situacija nepasikeis
Vilniaus darnaus judumo plano koordinatorius Marius Berulis 15min sakė, kad automobilis kaip pagrindinė transporto priemonė galėtų likti miesto pakraščiuose, kuriuose sunku įrengti infrastruktūrą. Arba turėtų būti skirta ilgesnėms kelionėms.
Žinoma, dalis žmonių klaidingai įsivaizduoja: atsibusime vieną rytą ir viskas pasikeis. M.Berulio teigimu, situacija keisis laipsniškai, nes kol kas nemaža dalis gyventojų pripratę net į už kelių šimtų metrų esančią parduotuvę vykti automobiliu.
„Situacija keisis pamažu, nes, bandydami riboti keliones automobiliais, turime siūlyti alternatyvą – patogias keliones dviračiais, viešuoju transportu ar pėsčiomis. O kuriant tokią infrastruktūrą, reikia ne vienerių metų“, – aiškino M.Berulis.
Mariaus Berulio teigimu, pagrindinis darnaus judumo plano tikslas – sudaryti žmonėms sąlygas pasirinkti keliavimo būdą. Parodyti jiems, kad patogiai galima keliauti ir kitaip.
Vilniaus miestas jau kelis dešimtmečius orientuojamas į patogias keliones automobiliu. Tačiau, įgyvendinus darnaus judumo planą (toliau – Planas), gyventojai ne tik patogiai, bet ir saugiai galės judėti ir pėsčiomis, ir dviračiais, ir viešuoju transportu, kurį savivaldybė nuolat naujina.
Eidami ar važiuodami dviračiu, žmonės nesijaučia saugūs.
Atliktos apklausos leidžia teigti, kad eidami pėsčiomis ar važiuodami dviračiu, žmonės nesijaučia saugūs: trūksta apšvietimo, danga nėra kokybiška, nepakankama infrastruktūra.
Kam turi tarnauti senamiestis?
Žvelgdamas į problemą giliau, M.Bertulis teigia, kad senamiestis, Vilniaus centras, turi tarnauti žmogui (jo poilsiui, rekreacijai), o ne automobiliams. Šiuo metu susidariusi paradoksali situacija: apie 40 proc. transporto srauto senamiesčio branduolio teritoriją kerta tranzitu. Keleiviai tokiu būdu bando pasiekti skirtingose miesto pusėse esančius rajonus – jų tikslas nėra miesto centras.
Automobilių srautas senamiestyje (jis yra dauboje, todėl taršos rodikliai dideli) per artimiausius metus bus mažinamas. Tokiu būdu šioje zonoje padidės pėsčiųjų ir dviratininkų sauga. Nes bent jau šiuo metu daugybė konfliktinių situacijų centre įvyksta tarp pėsčiųjų ar dviratininkų ir automobilių vairuotojų.
Apie 40 proc. transporto srauto senamiesčio branduolio teritoriją kerta tranzitu.
Kita problemos pusė – kad apie 50 proc. darbo vietų yra centrinėje miesto dalyje. Todėl teikiami siūlymai ir Bendrajam miesto planui, kad darbo vietos nebūtų koncentruojamos vien centre, kad jos būtų kuriamos ir naujuose funkciniuose centruose. Tokiu būdu nebeliks poreikio visiems tą pačią 8 val. ryto pasiekti centrą. Ir pavyks rasti balansą tarp miesto plėtros bei galimybių gyventojams rinktis judėjimo priemones.
Svarbu pasiūlyti galimybes rinktis patogų transportą
Vilniaus administracijos vadovas Povilas Poderskis antrina M.Bertuliui: svarbu gyventojams pasiūlyti patogią alternatyvą: A juostų tinklą, viešąjį transportą, dviračių takus ir t.t.
P.Poderskio teigimu, jei Planas būtų įgyvendintas, vilniečių gyvenimas tikrai labai pagerėtų.
Daugiau laiko praleisime darydami tai, kas svarbiau – būsime su šeima, vaikais.
„Mažiau stovėsime spūstyse, norimus objektus pasieksime greičiau, daugiau laiko praleisime darydami tai, kas svarbiau – būsime su šeima, vaikais. Žinoma, daliai gyventojų, kurie yra savo automobilių gerbėjai, persėsti ant dviračio ar keliauti pėsčiomis sunku. Tačiau įpročiai sparčiai keičiasi.
Tarkime, mes savivaldybėje turime 10 dviračių ir tris elektrinius paspirtukus. Prieš savaitę darbuotojai dar žiūrėjo į juos atsargiai. O šiandien, kai norėjau į Olimpiečių gatvę vykti ekologišku transportu, jo negavau – kolegos dviračiais ir paspirtukais jau išvažiavę į susitikimus“, – sakė P.Poderskis.
Administracijos, vadovo nuomone, viena didžiausių problemų – Vilniaus plėtra į priemiesčius. Juk negalime tikėtis, kad iš tų rajonų žmonės vaikus į mokyklas ar darželius vežios dviračiais. Todėl tuose rajonuose reikia gerinti infrastruktūrą ir kurti paslaugas vietoje: Balsiuose statomas mokyklos priestatas, Bajoruose planuojamas vaikų darželis. Jei rytais nereikės visiems tuo pačiu metu vežti vaikų į miestą, spūsčių nebus.
Kaip pagerinti gyventojų laimės indeksą
Lietuva ar jos sostinė Vilnius niekad nėra pirmavusi europiniuose gyventojų laimės indeksuose. Tačiau viskas prieš akis, jei sėkmingai įgyvendinsime Darnaus judumo planą.
Įmonės „Homoeminems“ atstovas Žemartas Budrys atkreipia dėmesį, kad ne visi, keliaujantys per Vilnių, yra vienodai laimingi. Jo teigimu, važiuodami ne automobiliais, o alternatyviu transportu, būtume ir laimingesni, ir sveikesni. Ir pinigų sutaupytume.
„Nemažai tyrimų padaryta, kad fizinis judėjimas žmonėms sukelia laimės pojūtį. Kita vertus, daugybė tyrimų rodo, kad vairuojantys žmonės patiria daug streso. Todėl laimės sąvoką šiuo atveju dalinčiau į dvi dalis: biologinę ir socialinę“, – sakė Ž.Budrys.
Ne visi, keliaujantys per Vilnių, yra vienodai laimingi.
Biologinė – todėl, kad, važiuodami dviračiu ar paspirtuku, žmonės juda, o fizinis krūvis (ir sveika mityba bei streso vengimas) daro mus sveikesnius ir laimingesnius. Socialinė – dėl to, kad automobiliuose mes esame labai užsisklendę „savo dėžėje“. Todėl iš dalies atrofuojasi kai kurie socialiniai sugebėjimai. O judėdami susitinkame kitus žmones, jaučiamės miesto dalimi, bendraujame (bent jau akių kontaktu), matome gražius vaizdus, užuodžiame gamtos kvapus – visai kitos emocijos ir santykis su aplinka.
Natūralumas padeda žmonėms jaustis laimingesniems.
Ž.Budrio teigimu, važiavimas dviračiu ar ėjimas pėsčiomis – natūraliausi keliavimo būdai. O natūralumas padeda žmonėms jaustis laimingesniems.
Kita vertus, ėjimas savomis kojomis yra netgi pats paprasčiausias: nėra jokių užduotų taisyklių, juk nesusidaužiame su kitais praeiviais – prasilenkiame ir nusišypsome. O susitarti, kas ką praleidžia, visiškai pakanka ir akių kontakto. Tačiau automobilių vairuotojams reikia taisyklių (KET) ir... stiprių nervų, kantrybės, tolerancijos.
Žemartas Budrys pateikia dar vieną argumentą: tyrimų duomenimis, būtent dviratininkai yra patys laimingiausi žmonės, nes jie išlaiko interaktyvumą su pasauliu, bet gali nukeliauti daug didesnį atstumą nei pėstieji.
Ir dar. Jei širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje yra pirmos pagal mirčių priežastingumą, o automobilių avaringumas auga, tai dviratis ar kita alternatyvi transporto priemonė yra dar akivaizdesnis pasirinkimas norint stiprinti širdį, vengti streso, sveikai gyventi ir neviršyti saugaus greičio (dažniausia avarijų priežastis Lietuvoje).
20142020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams investuoti. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.
