Šiemet gatvė šiaurinėje Vilniaus dalyje tiesti dar nebus pradėta, tačiau tikimasi baigti projektavimo darbus. O tuomet po metų galbūt bus imtasi ir projekto įgyvendinimo galutinio etapo.
Keturių juostų gatvė
Detalusis planas šiuo metu yra baigiamas rengti – M.Lietuvio gatvė tęsis nuo vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės sankirtos iki Mokslininkų ir Noragiškių gatvių sankirtos. Planuojama nutiesti 2,7 km ilgio, keturių eismo juostų su skiriamąja juosta apšviečiamą gatvę, įrengti 3 m pločio dviračių taką vienoje gatvės pusėje, šaligatvius abipus, viešojo transporto stoteles ir kitą reikiamą inžinerinę infrastruktūrą (lietaus nuotekų bei elektros tinklus). Nutiesus gatvę bus perskirstyti esami transporto srautai ir padidintas transporto srautų greitis Šiaurinėje miesto dalyje.
Gatvė eis per Fabijoniškių ir Verkių seniūnijas. Čia planuojama, kad važinės ir viešasis transportas, maršrutai bus derinami pagal poreikį, realius keleivių srautus. Be autobusų, sunkusis transportas čia nevažinės.
Gatvėje numatoma įrengti 4 šviesoforais reguliuojamas sankryžas: su S.Nėries g., su L.Giros g., su Krivicko g. ir su Noragiškių g.
Netenkina vieta
Tačiau atsirado grupė gyventojų, kuri prieštarauja ne dėl pačios gatvės atsiradimo, jų netenkina vieta, kur gatvė turėtų būti nutiesta – prašoma ją perkelti giliau į mišką. Į teismą bendruomenė kreipėsi ginčydama Aplinkos apsaugos agentūros 2018 m. sausio 5 d. sprendimą dėl planuojamos tiesti M.Lietuvio gatvės Vilniaus mieste galimybių ir prašydama perduoti būsimosios gatvės Vilniaus mieste poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą nagrinėti iš naujo Aplinkos apsaugos agentūrai. Skundu taip pat prašoma laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos, sustabdyti ginčijamo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimo galiojimą.
Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitoje, kuri paskelbta Vilniaus savivaldybės puslapyje, rašoma, kad ataskaitai ir planuojamai ūkinei veiklai pritarė visi poveikio aplinkai vertinimo subjektai. Kaip rašoma ataskaitoje apie atsakingos institucijos sprendimo pobūdį, „M.Lietuvio gatvės tiesimas įvertinus jos pobūdį, poveikį gamtinei aplinkai, visuomenės sveikatai ir socialinei aplinkai pagal parengtą PAV ataskaitą, įgyvendinus PAV ataskaitoje numatytas aplinkosaugines priemones, įvykdžius nustatytas sąlygas, yra leistinas pagal pirmą ir antrą veiklos alternatyvas“.
Pagal pirmąją alternatyvą naujoji gatvė būtų tiesiama ten pat, kur dabar driekiasi M.Lietuvio gatvė su žvyro danga, o į šalia esantį mišką reikėtų įsiterpti iki 10 metrų ir būtų formuojamas atskiras 10,11 ha sklypas inžinerinei infrastruktūrai.
Pagal antrąją alternatyvą gatvė būtų tiesiama ten, kur ji ir dabar yra, bet dalį jos atitraukiant toliau nuo gyventojų į mišką, į kurį įsiterpti reikėtų iki 47 metrų.
M.Lietuvio gatvė tęsis nuo vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės sankirtos iki Mokslininkų ir Noragiškių gatvių sankirtos.
„Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant sprendimą: PŪV įgyvendinimas abiejų alternatyvų atveju nesukels reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, aplinkos orui, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms, saugomoms teritorijoms, „Natura 2000“ teritorijoms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai“, – rašoma ataskaitoje.
Priemonės, kurios numatytos neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti, nurodoma triukšmą mažinančios kelio dangos įrengimas, funkcinių želdinių pasodinimas, izoliuojančių akustinių langų ir durų įrengimas, stačių šlaitų sutvirtinimas, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos priemonės.
Miško kirsti nenori
Vilniaus savivaldybė renkasi pirmąją alternatyvą, pagal kurią nereikia kirsti miško. Kaip 15min sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius, nors į teismą gyventojai kreipėsi ne dėl savivaldybės, o dėl Aplinkos apsaugos agentūros veiksmų, tačiau tai būtinas miestui projektas ir savivaldybė nori, kad tai įvyktų kuo greičiau.
„Tai aplinkkelio tąsa ir atvažiavęs nuo Molėtų, Utenos pusės žmogus į oro uostą, kitą miesto galą galėtų nevažiuoti per miesto centrą. Todėl M.Lietuvio gatvė būtina, projektas bus įgyvendintas. Man, viena vertus, džiugu, kad bendruomenė nekelia apskritai gatvės būtinumo klausimo, o tik prašo pakeisti jos kryptį ir vingį, bet tai irgi būtų labai nelogiška. Tai reikštų didelio miško masyvo iškirtimą ir tai miestui būtų nemaža žala. O tas plotas šalia, kuris liks, turės būti kažkaip panaudotas“, – sakė meras.
Tai reikštų didelio miško masyvo iškirtimą ir tai miestui būtų nemaža žala, – sakė R.Šimašius.
Jis žadėjo, kad garsinės apsaugos sienelės numatomos projekte ir bus pastatytos. „Jeigu teismas nuspręstų laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti ar visai pristabdytų procesą, projektas strigtų. Būtų reikalingas ir ilgas išmiškinimo procesas, kurio visiškai nesinori, ir perprojektavimas, nes projektavimas vyksta, seniai žinoma, kad ta gatvė ten turės būti, vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams“, – kalbėjo R.Šimašius.
Meras nesiryžo prognozuoti, kada M.Lietuvio gatvę miestas turės.
Prognozuojama, kad M.Lietuvio gatve 2025 metais pravažiuos 17 200 automobilių per parą, iš jų 230 autobusų. Nutiesus šią gatvę aplinkinėse eismo srautai vienur padidės, kitur sumažės, tačiau važinėjama bus mažiau – skaičiuojama, kad bendra automobilių rida turėtų sumažėti 29,1 tūkst. auto.km per parą.
