Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Po „netikėtos“ žiemos kelininkus užklups dar didesni iššūkiai – pavasario duobės

„Žiema kelininkus užklupo netikėtai“. Šis posakis iš vairuotojų lūpų greitai dings. Po mėnesio ar dvejų populiariausiu taps kitas – „Asfaltas tirpsta greičiau nei sniegas“. Taip neretai apibūdinamos gatvės, kuriose daugiausia duobių atsiranda būtent pavasarį.
Duobėta Apasčios gatvė Kaune
Šį pavasarį daugelyje gatvių vėl atsivers duobės. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas sako, kad žiemos pasekmės kelininkus bei vairuotojus šį pavasarį užklups visu pajėgumu. Priežastis elementari ir nepataisoma – Lietuvos vieta žemėlapyje.

Išskirtinis klimatas

„Lietuvos geografinė padėtis yra itin nepalanki kelių infrastruktūrai – temperatūra nuolat balansuoja tarp teigiamos ir neigiamos. Tai reiškia, kad atšilus orams ar pabarsčius juos druska, nutirpęs sniegas vėliau vėl sušąla ir pažeidžia kelio dangą“, – aiškina specialistas.

VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas
VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas

Apskaičiuota, kad Lietuvoje per vieną sezoną temperatūra iš teigiamos į neigiamą ir atvirkščiai pasikeičia apie 70-80 kartų. Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir kitose piečiau esančiose valstybėse ši problema nėra tokia opi. Sniegą retai reginčiose valstybėse temperatūra retai nukrenta žemiau 0 laipsnių.

Priešinga situacija šiaurinėse šalyse – Suomijoje, Švedijoje ar Norvegijoje. Čia žiemą temperatūra paprastai nukrenta žemiau nulio ir ilgą laiką nebekyla aukščiau – čia nėra tokių drastiškų pokyčių kaip Lietuvoje, kai naktį atšąla iki minus 5 laipsnių, o dieną sušyla iki plius 5.

Panašios į Lietuvos klimato sąlygos ir tokie temperatūrų svyravimai būna tik keliuose regionuose aplink Stokholmą Švedijoje bei kai kuriose Kanados ir JAV vietose. 

Išeitis – dažnai remontuoti

Vienintelė įmanoma išeitis Lietuvos keliams – dažnas remontas. Pasak V.Puodžiuko, įvertinus Lietuvos gamtines sąlygas ir eismo intensyvumą, kelio dangą reikėtų atnaujinti bent kas 5-7 metus.

„Tik tuomet kelio paviršiuje nesusidarytų automobilius gadinančių, degalų sąnaudas ir avaringumą didinančių dangos defektų“, – mano dėstytojas.

Kelio dangą reikia atnaujinti ne tik kosmetiškai – AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas teigia, kad bet kokį kelią kapitaliai remontuoti reikia po 16-20 metų eksploatacijos, o nemaža dalis Lietuvos kelių nutiesti dar sovietmečiu, prieš 30-50 metų, kai eismo intensyvumas buvo kur kas mažesnis.

Jis pridūrė, kad keliams ilgaamžiškumo neprideda dar vienas dalykas – sunkiasvoris transportas. Pasak V.Puidoko, anksčiau tiesti keliai pritaikyti 8 tonų vienos ašies apkrovai, o dabartiniai keliai projektuojami daug didesnei – 11,5 tonos apkrovai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų