„Ryterna modul Mototourism rally“ dalyviai 8 val. ryte startavo iš pasirinktų Lietuvos vietų. Kiekviena komanda turėjo susidaryti savo maršrutą iš organizatorių parinktų kultūros paveldo ir istorinių objektų ir finišuoti Birštono centre. Galima drąsiai teigti, kad tai nebuvo šiaip sau pasivažinėjimas nematytais keliais. Šiemet ralyje ypatingas dėmesys buvo skirtas objektams, kurie atskleidžia mūsų europietiškas šaknis ir sąsajas su kitais Europos kraštais, tad dalyviai ieškojo įrodymų, kad Lietuva ne tik šiandien, bet jau ir prieš 100 metų buvo europietiška valstybė.
Kiek Lietuva yra europietiška valstybė?
Tęsiant šią temą, po ralio finišo buvo surengta diskusija „100 metų Lietuvai ir 100 metų Europai. Kiek Lietuva yra europietiška valstybė?“. Savo nuomonėmis ir įžvalgomis dalijosi visuomenininkas ir architektas Algirdas Kaušpėdas, paveldo ekspertė Diana Varnaitė, istorikas, kultūros tyrinėtojas Egidijus Aleksandravičius bei neseniai iš kelionės aplink pasaulį motociklu grįžusi Asta Dovydėnaitė.
Pokalbis prasidėjo paprašius profesoriaus E. Aleksandravičius priminti visiems susirinkusiems, kas buvo tie žmonės, kurių dėka 1918 m. gimė Lietuvos valstybė.
„Nė vienas nebuvo valdininkas su biurokratine patirtimi, didžioji dalis iš jų buvo laisvų profesijų žmonės, verslininkai. Šiandien mažai kas mąsto, iš kokių lėšų galėjo kažkas darytis pačioje užuomazgoje? Tai šitie vyrai ir sunešė savo pinigus ir viską organizavo, jie sprendė tautos likimą be jokių paveldėtų biurokratinių institucijų pamatų. Šiandien mums tai labai sunku įsivaizduoti, kadangi menantys Sąjūdžio laikus žmonės supranta, kad mes paveldėjom beveik viską – priklausomą sovietinę Lietuvą, su savo institucijomis, su savo teisinėmis normomis, savais elgesiais“, – pabrėžė istorikas E. Aleksandravičius.
O iš kur visuomenėje atsiranda motyvacija keisti savo ir savo tautos likimą? Diskusijos dalyviai neretai lygino mums svarbias istorijos datas, kurias įrašėme prieš šimtmetį ir prieš beveik 30 metų.
„Motyvacija – kaip pavasaris, kai tampa aišku, kad reikia žydėti. Kiekvienam šis jausmas pažįstamas, tačiau kartais mes ilgai nesiryžtame, gyvename stagnacijoje, tyloje, prietemoje, šešėliuose. Vis dėlto vieną dieną ateina viltis, saulės spindulėlis prasimuša pro debesis ir mes pagalvojame: štai, ta diena ateina. Manau, kad toks jausmas buvo 1918-aisiais, toks pat jis buvo ir 1987-88 m., kada supratome, kad jeigu dabar nejudėsime ir nedarysime, nesimokysime būti laisvi, prarasime vienintelę savo galimybę, vėl sulauksime rudens ir kitas pavasaris bus labai negreit“, – teigė A. Kaušpėdas, vienas Sąjūdžio iniciatorių.
2018-ieji taip pat yra minimi kaip Europos kultūros paveldo metai. Tačiau kaip mes suprantame paveldo reikšmę ir kaip jis vertinamas Europoje?
„Dažniausiai, kai kalbame apie Lietuvos ar Europos paveldą, omeny turime kažką didingo, kuo rūpinasi valstybė, inspektoriai. Tačiau manau, kad didžiausias paveldas yra kai jis atrandamas artimiausioje aplinkoje, kai senelių daržinėse randame seną dviratį, šautuvą ar motociklą, kai tie daiktai pradeda kažką reikšti, ir mes nesijaučiame it nuo virvutės nutrūkę balionai“, – sakė E. Aleksandravičius, taip paskatinęs nenutolti nuo savo šaknų.
Savo požiūrį į tai, kaip turėtume tvarkytis su paveldo objektais, išsakė ir A. Kaušpėdas: „Į Europą turistai plūsta būtent dėl to, kad ji išsaugojo savo paveldą. Ispanai, italai ir kitos tautos jau skundžiasi dėl pernelyg didelio smalsuolių antplūdžio. Mes dar tikrai tuo nesiskundžiame – dar tikrai turime daug ką nuveikti, kad paveldas tarnautų žmonėms ir tai būtų ne muziejinis, o neatsiejamas mūsų gyvenimo dalykas. Kai kurie mūsų paveldo objektai yra daugiau nei senovės paminklai, tai yra mūsų simboliai. Jie yra mūsų šlovingos praeities arba labai originalios tapatybės nešėjai“.
Motociklininkai – kaip Vyčiai, nešantys laisvės vėliavą
„Mūsų paveldas mums padeda suvokti, kad mes nesame iš niekur, kad mūsų praeitis, kurią mes atpažįstame, leidžia mums stiprinti šiandienos darbus ir kurti viltingą Lietuvą. Manau, kad tuo keliu jau eidami ne vienerius metus, šie laisvi žmonės yra kaip tie Vyčiai, kurie neša laisvės vėliavą. To ir linkiu visiems – nešti laisvės vėliavą ir kurti viltingą valstybę“, – teigė D. Varnaitė.
Viena iš šių dienų laisvės vėliavos nešėjų – motociklininkė A. Dovydėnaitė, kuri su draugu Linu Mockevičiumi liepos mėnesį baigė beveik dvejus metus trukusią kelionę aplink pasaulį. Ji išties gerai žino, kaip Lietuvą mato ir ką apie ją žino įvairių pasaulio kampelių gyventojai.
„Kur ta Lietuva? Toks klausimas bene dažniausiai buvo užduodamas kelionėje. Dar domėdavosi, ar mes kalbame rusiškai. Todėl tą faktą, kad buvome pirmieji paskelbę nepriklausomybę, labai labai išdidžiai pasakydavome. Dar pabrėždavome, kad esame nedidelė, bet šauni tauta, kalbanti sava kalba, kuri yra viena iš seniausių Europoje ir turbūt pasaulyje. Išties turime kuo didžiuotis. O tai, kad esame gana retai linksniuojami, palieka malonią intrigą – o kas ta Lietuva? Ko ten galima tikėtis? Manau, kad keliaudami drauge su Linu 99,99 proc. sutiktų žmonių padarėme teigiamą įspūdį ir jau nemažai jų pažadėjo mus aplankyti Lietuvoje“, – pasakojo A. Dovydėnaitė.
Apie tai, kad laisvė yra ir visais laikais buvo didžiausia vertybė, akcentavo ir A. Kaušpėdas.
„Manau, kad pas mus yra gyvas laisvės genas. Tą mačiau dar sovietiniais laikais bendraudamas neformaliose bendruomenėse. Mes grodavome roką, tai buvo absoliučiai uždraustas dalykas, tačiau mums tai asocijavosi su vakarų kultūra ir laisve daryti ką nori. Tą patį galvojo ir draugai motociklistai, važinėję motociklais, juos visaip kaip tobulinę, jie siuvosi striukes ir norėjo būti laisvi, atsiduodantys vėjui. Todėl ir šiandien buvimas tokios neformalios bendruomenės nariu yra pareiškimas, laisvės saugojimas savyje ir šalyje. Todėl ir toliau laikykitės laisvės, bandykim visą gyvenimą būti rokeriais!”, – „Ryterna modul Mototourism rally“ dalyviams palinkėjo grupės „Antis“ lyderis A. Kaušpėdas.
„Mototurizmo ralio“ partneriai: Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos kelių policija, VĮ Regitra. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos ir Krašto apsaugos ministerija.
