Prabangos mokestis galingiems automobiliams – tik laikinas problemos sprendimas

Politikams prakalbus apie prabangos mokesčio taikymą galingiems automobiliams, pasidomėjome ar jis galėtų turėti įtakos naudotų automobilių prekybai. Taip pat, ar tai geriausias būdas kamšyti biudžeto skyles.
Senas, bet galingas automobilis
Senas, bet galingas automobilis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ketvirtadienį pritarė, kad būtų įvesti vadinamieji prabangos mokesčiai. Pasak seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Vito Matuzo, be nekilnojamojo turto, planuojama apmokestinti ir automobilius, kurių variklių pasiekiama galia viršija 150 kW arba matuojant kitu matu, 204 AG.

„Pirminiais duomenimis, mes sutarėme, kad pagrindas prabangos mokesčio taikymui būtų automobilio galia. Ribą viršijantiems automobiliams būtų taikomas apie 900 lt. metinis mokestis. Tai į biudžetą padėtų surinkti apie 38 mln. litų per metus“, – sakė V.Matuzas.

Toks mokestis būtų taikomas apie 40 tūkst. automobilių, šiuo esančių „Transekstos“ duomenų bazėje.

Prabangos mokestis – kas dešimtam parduodamam automobiliui

Ar toks skubotas prabangos mokesčio įvedimas gali paveikti ir naudotų automobilių prekyba užsiimančius verslininkus? Pasak lankomiausio Lietuvoje transporto skelbimų portalo Autoplius.lt vystymo vadovo Viktoro Daukšo, kas dešimtas šiuo metu pardavinėjamas naudotas automobilis pretenduoja į prabangos mokestį.

Prabangos mokestis būtų taikomas tik 3,3 proc. visų Lietuvoje registruotų automobilių

„Iš visų 33 tūkstančių šiuo metu mūsų portalo skelbimuose esančių automobilių, apie 3 000 viršija planuojamą 150 kW galios ribą“, – sako Viktoras Daukšas.

Nors niekada negali žinoti kaip rinką paveiks tokio prabangos mokesčio atsiradimas, naudotais automobiliais prekiaujančios BRC kompanijos verslo plėtros vadovas Andrius Šešniovas teigia, kad prekybai šis mokestis įtakos neturėtų turėti.

„Nemanau, kad tai turės įtakos prekybai. Turime patirties Latvijoje, kai buvo įvestas mokestis didesnio litražo automobiliams. Nors didesniems nei 3 litrų automobiliams ten taikomas pakankamai didelis 150 eurų mokestis, prekybai tai įtakos neturėjo“, – teigia vienos didesnių naudotais automobiliais prekiaujančių kompanijų atstovas Andrius Šešniovas.

Alternatyva yra, dviratis išrastas

Šiuo metu Lietuvoje „Transekstos“ duomenimis užregistruoti 1,18 mln. automobiliai. Kiek jų važinėja keliuose, kiek rūdija kiemuose – nežinia. Taigi, jei 2012-ųjų biudžeto skylei užkimšti reikia 38 mln. lt, padalinus juos kiekvienam registruotam automobiliui, gautumėm susimokėti po 32 litus. Į metus. Pripažinkime, nebūtų skausminga.

Įvedus mokestį visiems automobiliams, bent iš dalies išspręstumėm kiemuose rūdijančių ir niekam nereikalingų automobilių problemą. Juk tokių metalo laužu vadinamų automobilių šeimininkams tai būtų puiki proga utilizuoti nenaudojamą automobilį. Tai ir „Transekstos“ pateikiamus automobilių skaičius paverstu tikresniais.

Suprantama, administruoti milijoną įmokų yra ženkliai brangiau ir sudėtingiau, nei 40 tūkst. įmokų. Tačiau ar neverta ruoštis visoje Europoje praktikuojamos apmokestinimui pagal išmetamą CO2 kiekį? Ar tikrai šiandien esame pasiruošę išradinėti dviratį?

Beje, jei galios riba būtų nustatyta ties 204 AG, sveikinti galėtumėm „Volvo XC60“ automobilių su 2 litrų turbobenzininiu varikliu šeimininkus – jų automobiliai pasiekia lygiai viena arklio galia mažiau – 203 AG.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas