„Mūsų įmonei ir visai Lietuvai tai bus be galo didelis ir svarbus žingsnis, plėtojant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą pagrindiniuose šalies keliuose. Tai unikalus projektas, sukurtas atsižvelgiant į pagrindinius elektromobilių vairuotojų poreikius keliaujant – greitai ir be eilių įsikrauti transporto priemonę. Labai džiaugiamės prie projekto prisijungusiais partneriais ir šiandien prasidėsiančiomis statybomis“, – sako T.Tamašauskas.
Anot „Eldrive“ vadovo, šis įkrovimo parkas yra vienas iš daugelio, kurie greitu metu bus pradėti statyti mūsų šalyje: „Lietuvoje įkrovimo vietų pasiskirstymas yra labai netolygus. Turime daug įkrovimo stotelių didžiuosiuose miestuose, bet labai nedaug pagrindiniuose keliuose ar regionuose. Įkrovimo parkai bus išdėlioti strategiškai svarbiausiose Lietuvos vietose, o įkurta infrastruktūra bus pritaikyta ne tik dabartiniams poreikiams, bet paruošta ir ateities elektromobilių rinkos iššūkiams. Šis parkas yra kelyje „Via Baltica“, kuris yra gyvybiškai svarbus kelias tarp Baltijos šalių, palaiko mūsų ekonominį augimą ir tiesiogiai veikia mūsų kasdienį gyvenimą. Tai simbolinė vieta, nes čia yra pusiaukelė iki Rygos keliaujant iš Vilniaus ar Kauno“, – sako T.Tamašauskas.
Anot jo, svarstant apie įkrovimo parko vietą buvo atsižvelgta ir į Panevėžio regiono ekonominį augimą: „Negalima nepastebėti ir labai pozityvių Panevėžio miesto ir rajono projektų. Jau dabar matome, kokie projektai šiame aplinkkelyje yra įgyvendinami ir tikrai jaučiame, kad kiekvienais metais šis regionas bus vis stipresnis ir stipresnis“.
T.Tamašauskas priduria, kad dar vienas parkas jau netrukus bus pradėtas statyti magistralėje Kaunas – Klaipėda bei kelyje Vilnius-Druskininkai šalia Senosios Varėnos miestelio. Iš viso šalyje planuojama įrengti iki 10 tokių įkrovimo parkų.
Įkrovimo parkas iš viso užims 1,5 ha žemės plotą, jame bus pastatytas 318 kvadratinių metrų pastatas, kuriame įsikurs kavinės „Caffeine“ ir „Narvesen“, veiks poilsio ir darbo vietos bei tualetai. Šių metų gale bus įrengtos penkios 200 kW galios stotelės, kiekviena turinti dvi įkrovimo prieigas, o kitų metų vasarą pirmas projekto etapas bus užbaigtas įrengiant dar penkias 400 kW stoteles su dviem įkrovimo prieigomis. Parke iš viso bus 20 įkrovimo prieigų. Kitame etape, kurio įgyvendinimas priklausys nuo rinkos sąlygų bei elektromobilių parko plėtros šalyje, bus įrengtos dar 20 itin didelės galios įkrovimo prieigų bei keletas įkrovimo taškų sunkiasvoriui transportui ar autobusams.
Bendrovė „Eldrive“ nurodo, kad šį Panevėžio aplinkkelyje esantį įkrovimo parką yra planuojama atidaryti ir baigti pirmąjį darbų etapą dar šiais metais. Projektą vystančios bendrovės „Kenova“ vadovas Kęstutis Faktorovičius sako, kad šis projektas unikalus ne tik savo paskirtimi, bet ir dėl technologinių sprendimų.
„Labai džiaugiamės šiuo bendru projektu su „Eldrive“. Tikrai neeilinis projektas, kurio labai reikėjo Lietuvoje atsižvelgiant į elektromobilių rinkos augimą. Turėjome daug iššūkių vystant tokio įkrovimo parko idėją ir labai didžiuojamės kartu su partneriais sukurtu nauju konceptu. Šis projektas yra ateities pavyzdys, todėl ir pasirinktas dizainas ir sprendimai yra inovatyvūs bei susiję su ateities pasauliu“, – sako K.Faktorovičius.
Viena pagrindinių šio projektų partnerių – įmonė „Reitan Convenience Lithuania“ – bendrovė, valdanti Lietuvoje ir kitose šalyse „Caffeine“ ir „Narvesen“ kavinių tinklą. Šios įmonės vadovas Lietuvoje Saulius Žilėnas sako, kad jiems labai patiko „Eldrive“ siūlomas konceptas, todėl nusprendė prisijungti prie šio projekto.
„Įmonė „Eldrive“ pas mus atėjo su labai intriguojančiu projektu, prie kurio mielai prisijungėme. Todėl tai bus puiki sinergija. Mes daug dėmesio skiriame tvarumui ir ekologijai, todėl šis projektas ir partnerystė yra būtent tai, ko mes siekiame ir čia įgyvendinsime idėjas, kuriomis vadovaujamės kasdien savo versle. Taip pat labai džiaugiamės, kad šiuose įkrovimo parkuose veiks „Caffeine“ ir „Narvesen“ kavinės. Tai yra svarbus strateginis žingsnis mūsų įmonei, kadangi mūsų tikslas yra plėtra ne tik miestuose, bet ir tokiose vietose kaip ši“, – sako S.Žilėnas.
Anot „Reitan Convenience Lithuania“ vadovo, šioms vietoms bus adaptuotas ir abiejų kavinių meniu: „Mūsų klientų lauks ir kelios naujovės – savo tradicinį meniu papildysime naujais užkandžiais. Todėl labai laukiame šio objekto atidarymo ir tikime jo sėkme“.
Tiki įkrovimo parkų ateitimi
T.Tamašauskas pasakoja, kad panašaus tipo įkrovimo parkai pasaulyje jau egzistuoja, tačiau yra plėtojami šalia jau esamų traukos taškų: „Įkrovimo stotelės keliuose dažniausiai įrengiamos prie įvairių traukos taškų, tokių kaip prekybos ir pramogų centrų, restoranų, viešbučių ar degalinių. Norėjome sukurti naują konceptą ir sukurti unikalų traukos tašką. Šio parko idėja gimė atsižvelgiant į problemas, su kuriomis susidurdavo elektromobilių vairuotojai Lietuvoje: viename taške mažas stotelių kiekis, dėl ko susidarydavo eilės, o nepakankama stotelių galia gerokai prailgino įkrovimo laiką – visa tai lėmė, jog planuoti keliones su elektromobiliu buvo sudėtinga. Mūsų įkrovimo parkas su dideliu kiekiu itin galingų stotelių sudarys tinkamas sąlygas, kad elektrinių transporto priemonių naudojimas būtų patogus, patikimas ir prieinamas visiems. Elektromobilio įkrovimas gali trukti nuo keliolikos minučių ar kiek daugiau kaip valandos, todėl natūralu, jog turi būti sudarytos sąlygos žmonėms ir kažkur praleisti laiką, ypač Lietuvoje, kur turime ir šaltas žiemas, ir daug lietingų dienų. Be to, tradicinės kuro kolonėlės tikrai sukūrė naujas tendencijas, kai žmonės čia vis dažniau sustoja ne tik dėl degalų, bet ir geria kavą ar valgo. Prie to prisitaikyti siekame ir mes, todėl kartu su „Reitan Convenience“ partneriais pasiūlysime lankytojams ir naują jų prekės ženklų konceptą“.
Remiantis paskutiniais duomenimis, Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 13 tūkstančių elektra valdomų transporto priemonių bei planuojama, kad iki 2030-ųjų metų jų kiekis sieks kelis šimtus tūkstančių. Mūsų šalyje iš viso veikia daugiau 1000 lėtojo (AC) įkrovimo ir apie 300 greito (DC) įkrovimo stotelių. Tuo pačiu laikotarpiu 2022-aisiais šalyje iš viso buvo 333 lėtojo ir vos 55 sparčiojo įkrovimo stotelės.
