Apklausoje po tekstu arba čia atiduokite savo balsą už vieną iš 30-ties automobilių (arba net už keletą) „Tautos automobilio“ nominacijoje.
O štai „Lexus LM“ jau nuo pirmųjų kilometrų jausmas buvo kitas. Čia reikia mėgautis sėdint vidurinėje eilėje. Vos atsisėdęs prie vairo pasigedau masažuojančių sėdynių, kiek suabejojau muzikos skambesiu. Nors vairuotojo vieta yra labai komfortiška ir prabangi, vis norėjosi kelti antakį – kažkas ne iki galo gerai.
Persėdau į galą. Nepamenu kada jaučiausi taip komfortiškai! Muzika čia skamba geriau (nors tai ir nėra geriausiai skambanti sistema rinkoje), sėdynes masažuoja geriau nei kitur, o pavargus dar ir išsitiesia į patogų psichoterapeuto gultą. Užsidarius užuolaidas patenki į prabangų biznio klasės kokoną. Čia netrūksta nieko. Nori valgyti ar dirbti kompiuteriu? Prašau – individualus staliukas.
Nori pažaisti XBOX? Prašau – rozetė ir HDMI. Skaityti? Rinkis kokio nori apšvietimo. Čia ne tik sėdynės šildomos (ir vėsinamos). Čia net porankiai šyla!
Komfortui sukurta ir važiuoklė – ji minkšta ir plaukianti. Salone tylu, tik retkarčiais ramybę sudrumsčia CVT dėžės ūžimas greičiau begėjantis. Tiesa, nors ir ūžia, šio prabangaus kambario sąnaudos šimtui km važiuojant daugiausiai užmiestyje siekė vos 7 litrus!
Aišku, sąnaudos kalbant apie „Lexus“ tikrai ne pirmoje vietoje. LM skirtas prabangai, tačiau, mano manymu, ne kasdienei. Įsivaizduoju, kad tai turėtų būti prabangių pervežimų ar viešbučių pasirinkimas. Taip pat ir tų, kurie turi savo vairuotojus. Būtent tam ir sukurtas šis modelis, tą išduoda kai kurie mygtukai ir sprendimai.
Ir, keista, bet 123 tūksančių „Lexus LM“ kaina atrodo visiškai pagrįsta. Biznio klasės lėktuvo bilietai taip pat brangūs, tačiau skraidantys ja dėl to klausimo nekelia. Dėl „Lexus LM“ klausimų taip pat nekyla.
