Susisiekimo ministerija kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja ilgalaikę valstybinių šalies kelių perspektyvą – svarbiausi tikslai ir plėtros kryptys numatomos parengtame Lietuvos valstybinės reikšmės kelių plėtros ir priežiūros strategijos iki 2035 m. projekte.
Strategijoje numatyta modernizuoti svarbiausias šalies magistrales, iš esmės pagerinti kelių ir daugiau nei 70-ies tiltų būklę, tęsti žvyrkelių asfaltavimą šalies regionuose (apie 1900 km), plėtoti dviračių takų infrastruktūrą, skubiai sutvarkyti daugiau kaip 1700 pėsčiųjų perėjų.
Pasak ministro M.Skuodžio, kai kalbame apie kelius, yra kelios temos, kurias reikėtų aptarti. Pirma – finansavimo paskirstymas. Antra tema – ar turime ilgalaikę strategiją? Todėl M.Skuodis pristatė gaires iki 2035 m. „Gal kai kam jos atrodys neambicingos, tačiau realistinės, įvertinus finansavimą“, – sakė ministras.
Ministerija pirmiausia nori koncentruotis ten, kur yra didžiausi srautai, kur didžiausios problemos. Ministras įvardijo penkias strateginių objektų grupes ir penkias sritis, kuriose reikia spręsti problemas.
Dešimt svarbiausių objektų ir sričių
1.A1 kelias Vilnius–Kaunas. Pats intensyviausias Lietuvos kelias. Gruodžio mėn. bus paskelbta, kada jis taps aukščiausios kategorijos automagistrale. Tačiau negalima visų tiltų ties Kaunu tvarkyti tuo pačiu metu, todėl darbai ties laikinąja sostine išsitęs iki 2025 m.
