Privalomojo automobilio draudimo kaina vyrui šoktelėjo kelis kartus: paaiškino, kodėl taip atsitiko

Į 15min redakciją kreipėsi skaitytojas Ričardas, sunerimęs dėl pakilusios privalomojo automobilio draudimo kainos. Jis teigia, kad draudimo kaina pakilo net keletą kartų per pastaruosius mėnesius ir sako nesuprantantis, kodėl taip atsitiko. Draudimo bendrovės atstovas teigia, jog draudimo kainos pakilimui įtakos turėjo ne vienas svarbus veiksnys.
Eismas Ramučiuose
Eismas Ramučiuose / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Iškilo problema. Visada drausdavausi „Lietuvos draudime“, būdavo 12 eurų mokestis mėnesiui. Prieš pusmetį padariau eismo įvykį Stokholme. Draudimo kaina nuo 12 pakilo iki 23 eurų, neseniai norėjau prasitęsti, tačiau man pasakė, kad mėnesiui kainuos 58 eurus“, – pasakoja Ričardas.

Jis teigia, jog buvo nuvykęs į „Lietuvos draudimo“ skyrių Joniškyje, tačiau ten paaiškinimo, kodėl pakilo mokama suma, nesulaukė.

„Nepavyko išsiaiškinti, pagal ką jie skaičiuoja. Apskritai, juk moku kas mėnesį už draudimą, tai, mano nuomone, ir turėtų panaudoti tuos pinigus žalai atlyginti, o dabar toks jausmas, kad pakėlė kainą ir turiu dar papildomai už žalą grąžinti. Už ką tada mokami keleri metai draudimo?“ – klausia vyras.

Kainą lemia daug veiksnių

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas teigia, kad draudimo kaina apskaičiuojama kiekvienam individualiai, remiantis keliolika kriterijų.

„Draudimo kainą kiekviena draudimo bendrovė apskaičiuoja individualiai konkrečiai transporto priemonei ir jos valdytojui, įvertinusi keliolika skirtingų rizikos kriterijų. Kaskart sudarant draudimo sutartį visi šie kriterijai yra vertinami iš naujo, pagal tos dienos situaciją rinkoje, avaringumą ir kitus paminėtus parametrus“, – sako A.Gimbickas.

Jo minimus kriterijus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes.

Į pirmąją patenka vairuotojo drausmingumo ir kitų su vairuotoju susijusių parametrų vertinimas (vairavimo patirtis, kiti galimi vairuotojai nei pats valdytojas, regionas (kuriame bus eksploatuojamas automobilis) ir t.t.

Antroji – automobilio parametrų vertinimas (markė, galingumas, automobilio pagaminimo metai, degalų tipas, kokiai veiklai bus naudojamas automobilis (pvz., keleivių pervežimo veikla) ir pan.).

O trečiajai, pasak eksperto, priskiriamos rinkos „įvykio dažnio“ ir „vidutinės žalos“ kitimo tendencijos.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje dėl išaugusių transporto priemonių srautų eismo įvykių dažnis laikosi aukštame lygyje. Taip pat stebime, kad auga ir vidutinė žala, o šis augimas yra susijęs su servisų įkainių didėjimu, detalių kasmetiniu brangimu bei su tuo, kad naujesnių automobilių avarijos kainuoja brangiau dėl juose komplektuojamų brangesnių detalių.

Pavyzdžiui, dauguma naujesnių automobilių galiniuose bamperiuose jau turi vaizdo kamerą, taigi „bakstelėjus“ į tokį automobilį reikia remontuoti ne tik bamperį, bet ir keisti jame įmontuotą įrangą. Taip pat reikia nepamiršti besikeičiančio teisinio reglamentavimo, pavyzdžiui, gerokai padidintų draudikų atsakomybės limitų už asmens neturtinę žalą, stovinčio automobilio „durelių žalų“ pasikeitęs reglamentavimas, kas irgi turi įtakos draudimo kainai“, – teigia M.Gimbickas.

Paaiškino, kodėl mokėjo brangiau

Pasak jo, Ričardui mokėjimai yra brangesni, nes mokama kas mėnesį, o ne pasirašoma sutartis metams. Taip pat įtakos turėjo ir padarytas eismo įvykis.

„Šiam klientui patartume sudaryti metinę draudimo sutartį, tuomet kaina nekis visus metus, o esant poreikiui mėnesiniams mokėjimams tą galima padaryti nemokamai pasirinkus kasmėnesinį apmokėjimo būdą. Draudimo polisai mėnesiui visuomet yra brangesni, nei draudžiantis metams. Prisideda ir tai, kad vairuotojas neseniai turėjo įvykį Švedijoje“, – situaciją paaiškino M.Gimbickas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis