ISTORIJOS PRADŽIA. Mūšis dėl dyzelino: ar tikrai žiemą biopriedai užkemša filtrus ir „nužudo dyzelius“?
15min rubrikoje GAZAS paskelbtos apklausos duomenimis, šią atšiaurią žiemą problemų dėl dyzelino turėjo apie 60 proc. skaitytojų. Tačiau ar jos dėl biopriedų, ar dėl netinkamo dyzelino?
Dvi skirtingos nuomonės
Skaitytojai komentaruose, kaip visuomet, susiskirstę į dvi grupes. Pirmoji, tai tie, kurie teigia kad Lietuvoje prekiaujama prastesniu dyzelinu nei, tarkime, Skandinavijos šalyse.
„Grįžus iš Norvegijos į Lietuvą, D5 136 kW degalų sąnaudos išauga 1,5-2 l. Kažkada galvodavau, kad kaltos pasikeitusios vairavimo sąlygos. Vėliau nuomonė truputėlį pasikeitė – ne eismo sąlygos čia kalčiausios, o degalų kokybė“, – rašo Arvydas M., tikėtina, apie savo „Volvo“.
15min GAZAS taip pat nemažai keliavo po Suomiją-Norvegiją. Iš tiesų, degalų sąnaudos buvo mažesnės. Bet, svarbi detalė – daugelyje kelių maksimalus greitis ribojamas 90-100 km, o greičio matuoklių tinklas labai išvystytas. Tad eismo srautas Skandinavijoje objektyviai lėtesnis, važiuojama ekonomiškiau.
KONKURSAS: „Kaip užsiveda ir kokius garsus šaltą rytą skleidžia mano automobilis“
Skaitytojas Jonas P. pripažįsta, kad šiemet turėjo problemų ir su automobiliu, ir su traktoriumi (dėl dyzelino), teko keisti filtrus. Tačiau nepatikslina, kokį dyzeliną naudojo.
Nes kitų vairuotojų nuomone, pilant antros klasės arktinį dyzeliną, bėdų nebuvo.
Kodėl užšalo „Toyota Corolla“
Skaitytojas Saulius pasidalijo tokia istorija. Nebeužsiveda dyzelinė jo šeimai priklausanti „Toyota Corolla“.
„Akumuliatorius suka starterį kaip lėktuvo propelerį... Taigi ne baterija kalta. Mama sako, kad ir anksčiau taip yra buvę. Vos tik temperatūra priartėja prie nulio, automobilis užsiveda vėl lyg niekur nieko. Tačiau arktiniai šalčiai suparalyžiuoja automobilį“, – juokauja skaitytojas.
Tiesa, šį automobilį dažniausiai vairuojanti skaitytojo mama sako, kad dyzeliną renkasi pagal kainą, pila radusi pigesnio.
Panašią istoriją (sutapimas, būtent apie „Corolla“), pasakojo skaitytojas Justas. Šeima turi dyzelinius „VW Golf“ ir „Toyota Corolla“. Abiejų automobilių kaitinimo žvakės pakeistos prieš žiemą. Filtrai nekeisti. Įdomu tai, kad senesnis ir dvigubai daugiau kilometrų nuvažiavęs „VW Golf“ užsiveda sunkiau, tenka ilgokai „pjauti“ starterį. Bet, jei jau užsivedė, važiuos visą dieną be problemų. „Toyota Corolla“ elgiasi atvirkščiai – užsiveda iš pusės apsisukimo, vos pakaitinus žvakes. Bet po minutės ima ir užgęsta.
Justas atrado priežastį. Kai pylė „bet kokį“ dyzeliną, degalai užšaldavo „Toyota“ vamzdeliuose, nes jie yra plonesni, nei VW (juk japoniškos metalinės detalės plonesnės. Toks skirtumas tarp „vokiečio“ ir „japono“, kurį skaitytojas panaikino labai greitai – pradėjo pilti „brangiausią“, kaip jis pats sako, dyzeliną.
Ir dar vienas – Rasos J. pavyzdys. Šeima važinėja dyzeliniu „Subaru“, pagamintu 2008 m. Jo variklis priskirtinas prie problemiškų, nelabai patikimų. Tačiau, kaip pastebi skaitytoja, ji pati šiuo „probleminiu dyzeliu“ nuvažiavo 60 000 km ir niekad nėra turėjusi problemų dėl užvedimo (tiesa, teko keisti EGR vožtuvą, bet tai nesusiję). Paklauskite, kokį dyzeliną pila skaitytoja? Antros klasės arktinį, t.y. brangesnį, pažymėtą dviem snaigėmis.
Naudinga žinoti: kaip skirstomas dyzelinas
Lietuvos degalinėse parduodamas dyzelinas yra skirstomas į dvi pagrindines dalis: žieminis ir vasarinis. Skiriasi jų sudėtis, užšalimo laipsnis: vasarinis tampa itin klampus, kai aplinka atšąla iki -5 laipsnių – tokia laikoma jo užšalimo temperatūra.
Tarpinis dyzelinas šąla prie -15 laipsnių, o žieminis dyzelinas pagal užšalimo laipsnį skirstomas į arktines klases. Pirmos klasės arktinis dyzelinas neužšąla iki -26 laipsnių, antros klasės – iki -32, trečios – iki -38, ketvirtos – iki -44 laipsnių.
