Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ramūnas Čapkauskas apie automobilio gedimus, kuriuos galima užuosti arba „paragauti“

Dažnas turintis automobilį juokauja, kad paprasčiausias ir lengviausias automobilių taisymo būdas – muzikos pasigarsinimas atsiradus pašaliniams garsams iš automobilio. Gaila, bet paprastai toks automobilio gedimo šalinimas gali baigtis kur kas brangesniu taisymu ir gąsdinančia sąskaita už paslaugas bei automobilių dalis.
Ramūnas Čapkauskas
Ramūnas Čapkauskas / Asmeninio albumo nuotr.

Nors atrodytų, kad reikia būti tikru automobilių gerbėju, jog išgirstum ar užuostum vieną ar kitą gedimą, taip iš tikrųjų nėra: vos kelių faktų žinojimas gali apsaugoti nuo nenorimų taisymų ir prevencinė priemonė, siekiant išvengti be galo skausmingų piniginei taisymų.

Kokie esminiai signalai ir kokiomis priemonėmis automobilis gali reikalauti jūsų dėmesio? Apie tai pasakoja Lietuvos automobilių sporto meistras ir profesionalus lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas.

„Jau ne vieni metai verčiuosi automobilių priežiūros paslaugomis ir pastebėčiau, kad dažniausiai pasitaikantys gedimai yra lemti aplaidumo. Nereikia pamiršti, kad automobiliai – technika ir ji dėvisi, o netinkamai prižiūrėta dėvisi dar greičiau. Laiku pastebėti gedimą – labai svarbu. Čia kaip vyro ir moters santykiuose: ignoruojamos problemos gali tapti skyrybų priežastimi“, – juokėsi automobilių remonto dirbtuves „Eta servisas“ Kaune turintis R.Čapkauskas.

„Dažniausiai atvykę mažai automobiliais besidomintys jų savininkai pasakoja apie degalų kvapą salone ar keistą barškėjimą. Aišku, būna ir taip, kad užtenka užsidaryti langą, nes kvapai sklinda iš priekyje važiuojančio automobilio, arba susitvarkyti bagažinę ir keistas barškėjimas baigiasi, – juokavo lenktynininkas. – Tačiau tuo pat metu tai gali būti ir išmetimo sistemos ar automobilio važiuoklės gedimai. Ne viską galima pataisyti pagarsinant muziką.“

Asmeninio albumo nuotr./Ramūnas Čapkauskas
Asmeninio albumo nuotr./Ramūnas Čapkauskas

Keisti garsai automobilyje

Visus garsus, kurie nebūtų laikomi įprastais automobilyje, galima skirstyti į ūžesius, šnypštimus, beldimus ar cypimus. Tiesa, ne ką mažiau svarbus ir laikas, kuomet viena ar kita automobilio „liga“ apie save primena: greitėjant, stabdant, stovint prie sankryžos ar tiesiog sukant į vieną ar kitą pusę. Apie tam tikrus gedimus padeda sužinoti ir kelio danga.

„Vienas ar kitas barškėjimas, atsirandantis važiuojant per duobes, paprastai reiškia netvarkingą važiuoklę ar išmetimo sistemą. Kartais nuo vibracijos vienas ar kitas elementas tiesiog atsilaisvina, kartais tai ir susidėvėjimo ar korozijos padarinys. Aišku viena, kad kitaip nei sportiniame automobilyje, pašalinių garsų būti neturėtų“, – pasakojo šiemet į ralį sugrįžęs R.Čapkauskas.

„Abstrakčiai kalbant, galima įvardinti kelis garsus, kuriuos būtų galima išskirti kaip ženklą, kad laikas suklusti. Barškėjimas po automobiliu – dažniausiai, dujų išmetimo sistema, kuri tiesiog atsilaisvino arba korozija daro savo. Šnypštimas iš po kapoto – perkaitusio variklio, užsikimšusių filtrų ženklas, vertėtų patikrinti skysčių kiekius ir atkreipti dėmesį į automobilio daviklius. Keisti garsai sukant vairą – ir vairo stiprintuvo dirželio, ir vairo stiprintuvo gedimo indikatorius. Paprastai į sunkiau besisukantį vairą ranka numoti nereiktų – tai, vėlgi, gali būti ir skysčio trūkumo priežastis, ir kur kas didesnio gedimo signalas. Bene dažniausiai žmonės numoja ranka į iš po kapoto pasigirstantį cypimą. Ne visada tai tiesiog laisvo generatoriaus dirželio bėda, tai gali būti ir dirželio ar guolių susidėvėjimo, pačio skriemulio atsilaisvinimo ženklai“, – aiškino lenktynininkas.

Bene pagrindiniai gedimai, kurie gali iš tikrųjų „nuskausminti“ automobilio savininką, girdimi kai automobilis stovi, o variklis dirba laisva eiga. Taip pat girdimi tuomet, kai bandoma greitėti. Tada galima išgirsti ir variklio, ir turbinos, ir alkūninio veleno gedimus.

Asmeninio albumo nuotr./Ramūnas Čapkauskas
Asmeninio albumo nuotr./Ramūnas Čapkauskas

Tokiais momentais ir tylus tiksėjimas, ir garsus beldimas praneša apie problemą. Pirmuoju atveju automobilio variklis signalizuoja apie nepakankamą alyvos kiekį, o keistas spragsėjimas, varikliui dirbant laisva eiga – užuomina apie būtinybę patikrinti vožtuvus. Net ir tylus ūžimas, skleidžiamas ne visa jėga dirbančios turbinos, gali būti gedimo signalas.

„Tiesa, visiems savo klientams sakau tą patį: pati turbina sugesti negali, tai jau kitų gedimų rezultatas ir problemos reiktų ieškoti kur kas giliau. O paprastai gesti įranga pradeda tuomet, kai jos savininkias neturi jai laiko, nesirūpina skysčiais. Tada vėl automobilis dėmesio gauna tik kai pradeda cypti, barškėti ar švilpti, kai dingsta trauka ar jai fiziškai vos įmanoma pasukti vairą“, – pasakojo R.Čapkauskas.

Kvapai automobilyje – dar vienas indikatorius

Kaip sako puikiai Lietuvoje žinomas sportininkas, apie automobilio gedimą paprastai signalizuoja ne tik garsai, bet ir kvapai. O dar dažniau – keli komponentai iš karto.

„Paprastai vien tik garsas susijęs su važiuoklės ar stabdžių sistemos problemomis. Kiti gedimai, susiję su greičių dėže, varikliu, aušinimo sistema iš pradžių apie save praneša skysčių nutekėjimais, balomis po transporto priemone, šlapiais vamzdeliais ar po kapotu“, – dėstė R.Čapkauskas.

Ne vienam teko stebėti, kai, patraukus automobilį seno kirpimo meistras ima ragauti ten, kur stovėjo automobilis, atsiradusios balos turinį ir rimtu veidu pasako: „antifrizas“.

„Nes jis saldus, – juokiasi apie tai paklaustas R.Čapkauskas, – Iš esmės, jį galima ir užuosti. Automobilio salone atsiranda toks salstelėjęs kvapas. Reikėtų atkreipti dėmesį į automobilio prietaisų skydelį. Motorui veikiant laisva eiga, viskas taip pat turi veikti ramiai, neplaukioti ir nešokinėti. Saldus kvapas, nuotėkiai ir šokinėjančios rodyklės – jau rimto gedimo indikatoriai.“

Paklaustas apie kitus kvapus, kuriuos įmanoma užuosti ir paprastam vairuotojui, Ramūnas išskiria kažką panašaus į „sugedusių kiaušinių kvapą“: „tai tikrai nemalonus kvapas ir jo neužuosti tikrai sunku. Tai jau susiję su degalų apdirbimo sistema ir katalizatoriumi. Per ilgą laiką savininkas jau turėjo pajusti, kad padidėjo suvartojamų degalų kiekis, o automobilio trauka – sumažėjo.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?