Kaip aiškina Karolis, bandant užregistruoti automobilį per elektroninius valdžios vartus jam buvo pritaikytas registracijos (taršos) mokestis. Skaitytojo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir gamintojo pateiktus parametrus šiam automobiliui toks mokestis neturi būti taikomas.
Ginčus sukėlęs automobilis – 2011 metais pagamintas „Volkswagen“, 1598 kubinių centimetrų darbinio tūrio, turintis 77 kW galios bei varomas 1,6 l. dyzeliniu varikliu. Karolio teigimu, šis variklis „Volkswagen“ grupėje žymimas kodu CAYC.
Techniniame pase išmetamo CO2 kiekio ar kitų reikalingų duomenų nebuvo...
Tiesa, automobilio techniniame pase išmetamo CO2 kiekio ar kitų reikalingų duomenų nebuvo, kad galima būtų CO2 kiekį nustatyti paprasčiausiu būdu, todėl skaičiuojant buvo pritaikyta viena iš naudojamų formulių.
Tačiau, Karolio, vairuojančio 2011 m. „Passat“, nuomone, šiuo atveju VĮ „Regitra“ taiko neteisėtą apmokestinimą „nežinodama“ automobilio parametrų.
„Keista, nes manau, kad tokiai įstaigai imant mokesčius už automobilius, turi būti aiškūs techniniai parametrai. Taip pat tokia motorinė transporto priemonė yra ne viena Lietuvoje (skirtingų gamintojų su to pačio tipo varikliu). Arba žmonės yra apgaudinėjami, arba vieniems žmonėms šitie reikalavimai yra taikomi, o kitiems – ne, kas taip pat būtų neteisėta“, – svarstė skaitytojas.
Anot jo, automobiliui buvo pritaikytas 60 eurų registracijos mokestis
Kaip nustatomas CO2 kiekis?
„Regitros“ komunikacijos specialistė Emilija Bardauskienė aiškina, kad „Regitra“ registracijos mokestį administruoja remdamasi liepos mėnesį įsigaliojusiu Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymu.
Taigi, įstatyme yra numatyti keturi CO2 nustatymo būdai, kuriais remiantis tik ir gali būti apskaičiuojamas registracijos mokesčio dydis. Jie yra taikomi žemiau nurodyta eiliškumo tvarka.
„Pirmiausia, rodiklio reikšmė naudojama iš oficialių ir patvirtintų dokumentų, kurie suteikia informaciją apie konkretų registruojamą automobilį, t.y. automobilio kilmės (registracijos liudijimo) ar patvirtinimo dokumentų (pvz.: ekspertizės pažymos, atitikties sertifikato (CoC)). Taip pat gali būti naudojami Kelių transporto priemonių registro duomenų išrašai. Kaip rodo liepos mėnesio duomenys, šis būdas yra dažniausias – tai sudaro apie 67 proc. visų atvejų“, – teigia E.Bardauskienė.
Ne visi šaltiniai patikimi
Specialistė pabrėžia, kad, pavyzdžiui, automobilių gamintojų ar jų atstovų interneto svetainėse pateikti bendri transporto priemonių duomenys nėra laikomi tais šaltiniais, kuriais remiantis gali būti nustatomas CO2 kiekis.
„Antra situacija – jei išmetamo CO2 kiekio nėra nurodyta šiuose dokumentuose, tuomet registre ieškoma lygiaverčių transporto priemonių ir naudojama jų CO2 reikšmė. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad registruojamas automobilis ir kita registre esanti transporto priemonė turi atitikti Europos Sąjungos patvirtinimą, kitaip tariant, turi sutapti tipas, variantas ir versija, kurie žymimi atskirais kodais. Juos galima rasti registracijos liudijimo D.2 grafoje.
Taigi, automatiškai apskaičiuojant mokestį Kelių transporto priemonių registre ieškoma kitos transporto priemonės su vienodais kodais, kas ir laikoma, jog tuomet transporto priemonės pagal techninius parametrus yra identiškos. Tipas, variantas, versija apima daugiau automobilių duomenų, nei kad, pavyzdžiui, markę, modelį ar variklio galią“, – teigia E.Bardauskienė.
Kaip nurodoma Europos Sąjungos direktyvoje, transporto priemonės turi sutapti visais parametrais, pavyzdžiui, ne tik modeliu, varikliu, bet ir kuro rūšimi, važiuokle, cilindrų skaičiumi ir jų išdėstymu, varančiomis ašimis bei kt.
„Jei registre nėra lygiaverčių transporto priemonių ir / arba nėra minėto žymens, pagal kurį būti galima rasti identišką automobilį, taikomas trečiasis būdas ir CO2 dydis apskaičiuojamas pagal įstatyme numatytas formules. Tam reikalingi techniniai automobilio duomenys, esantys kilmės ar patvirtinimo dokumentuose: eksploatuoti parengtos motorinės transporto priemonės masė (kg), didžiausia motorinės transporto priemonės variklio galia (kW), pavarų dėžės tipas, degalų tipas arba galios šaltinis. Priklausomai nuo automobilio degalų rūšies apskaičiuojant gali būti naudojami ne visi duomenys.
Ketvirtas būdas – jei CO2 kiekio nėra galimybės apskaičiuoti pagal numatytas formules įvedant konkretaus automobilio techninius duomenis, tuomet remiamasi lygiaverčių transporto priemonių duomenimis, t.y. formulėse naudojami lygiaverčių automobilių aukščiau įvardyti techniniai duomenys“ , – aiškina E.Bardauskienė.
Na, o jei nėra galimybės pritaikyti nė vieno iš šių keturių aukščiau įvardytų CO2 nustatymo būdų, tokiu atveju reikia atlikti techninę ekspertizę ir pateikti techninės ekspertizės pažymą dėl faktinių duomenų nustatymo. Kaip teigia E.Bardauskienė, tokie atvejai nėra dažni.
Vien variklio parametrų nepakanka
Kaip teigė E.Bardauskienė, kabant apie Karolio situaciją, registracijos metu jo automobilio CO2 kiekis elektroninėje erdvėje buvo nustatytas automatiškai pritaikant vieną iš aukščiau įvardytų būdų.
„Iš aprašytos situacijos panašu, kad nebuvo galimybės pritaikyti pirmųjų dviejų būdų. Kitaip tariant, išmetamųjų dujų kiekio nebuvo nurodyta turimuose automobilio kilmės ar patvirtinimo dokumentuose, kurie buvo pateikti pirmos registracijos metu, taip pat registre nebuvo registruotos lygiavertės transporto priemonės pagal Europos Sąjungos patvirtinimą, t.y. tipą, variantą, versiją.
Kaip jau minėta, pavyzdžiui, vien variklio parametrų nepakanka vertinant transporto priemonių lygiavertiškumą. Taigi, dėl šios priežasties buvo pritaikytas trečiasis būdas ir CO2 kiekis apskaičiuotas pagal įstatyme numatytą formulę“, – teigia E.Bardauskienė.
O registruojant automobilį internetu, CO2 nustatymo būdai ir jų eiliškumo tvarka išlieka ta pati.
