Neretai manoma, kad vairuotojų įgūdžių stoka yra pagrindinė eismo įvykių priežastis. Tačiau tai tik – gajus mitas. Daugiau nei 90 proc. avarijų kelyje įvyksta dėl vairuotojų klaidos ir dėl to kalti ne įgūdžiai, o netinkama vairuotojų elgsena. Kaip pavyzdys: eismo įvykio priežastis yra ne tik alkoholio vartojimas, bet ir sprendimo priėmimas vairuoti išgėrus.
„Dažniausiai mes linkę manyti, jog jei vairuotojas sukelia avariją, jis nemoka vairuoti. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Gerai paanalizavę eismo įvykį, išsiaiškintume, jog vairuotojas kur nors skubėjo, galbūt buvo susierzinęs ir būtent tai lėmė jo neatidumą kelyje. Kitaip tariant, tai yra jo elgsenos pasekmė“, – teigė „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Ar pastebėjote, kad, būdami pikti, važiuojate arčiau kitų mašinų?
„Regitros“ atstovas kvietė į tam tikrą savęs išbandymo testą. Jis ragino atkreipti dėmesį į save, kai vairuojate įpykęs. Greičiausiai pastebėsite, jog laikotės gerokai mažesnio atstumo nuo kitų automobilių, ko nedarote įprastai. Dėl to yra kalta agresija, kuri pasireiškia visur, įskaitant ir vairavimą. Ji paskatina vairuotoją labiau paspausti greičio pedalą, nardyti tarp automobilių ir kt.
„Pyktis, stresas, siekis dominuoti ir kitos panašios emocijos yra nesąmoningi, tačiau turime suprasti, jog vairuotojų mokymas turi apimti ir psichologinius dalykus. Jau mokykloje galima šviesti apie savęs pažinimą, mokyti, kaip valdyti emocijas. Jaunimui išties tenka spręsti nemažai iššūkių. Pirmiausia, jie savo vairavimu nori kam nors padaryti įspūdį, jiems yra gerokai sunkiau atsispirti kitų įtakai, dėl to dažnai priima daug neteisingų sprendimų. Iš esmės vairavimą jaunuoliai neretai suvokia kaip nuotykį, bet juk taip toli gražu nėra. Sėsdamas prie vairo tu tampi atsakingas. Atsakingas už savo ir kitų saugumą. Todėl ypač didelį dėmesį turime skirti jaunų vairuotojų psichologiniam parengimui“, – įsitikinęs S.Šuminas.
Kitose šalyse taikoma praktika
Štai Šveicarijoje taikoma labai įdomi praktika tiems, kurie tris kartus neišlaikė vairavimo egzamino. Jie privalo pasikonsultuoti su profesionaliu psichologu, kartu analizuoti klaidų priežastis ir išsiaiškinti, kodėl nepavyko išlaikyti egzamino.
Jauni nepatyrę vairuotojai linkę save pervertinti. Būtent dėl šios priežasties kitose šalyse prieš praktikos egzaminą privaloma užpildyti savęs vertinimo anketą, kurią po egzamino peržiūri egzaminuotojas. Tai veikia kaip tam tikra žmogaus paskatinimo priemonė vertinti savo gebėjimus objektyviai. Svarbu suprasti, ar žmogus teisingai vertina savo gebėjimus ir žino, kas yra jo stiprybės ir silpnybės.
„Mes esame įsitikinę, jog žmonės yra skirtingi, su skirtingais gebėjimais ir ne visiems galima taikyti tą patį standartą, todėl reikia sudaryti galimybę rinktis. Būtent dėl šios priežasties dar praėjusiais metais atsisakėme aikštelių ir B kategorijos siekiančius vairuotojus egzaminuojame tik realaus eismo sąlygomis. Svarbu, kad jie išmoktų realiai vertinti savo galimybes ir pagal tai priimtų tinkamus sprendimus bei pasirinktų, kaip jiems patogiau statyti automobilį, o ne darytų taip, kaip mes pasakome“, – sakė S.Šuminas.
„Regitra“, suprasdama psichologijos svarbą vairavimo procese, yra pasirašiusi sutartį su Vytauto Didžiojo universiteto eismo psichologėmis, kurios parengė egzaminuotojų testavimo sistemą.
