„Mes suprantame problematiką, nekvestionuojame, kad projektas yra labai svarbus, kalbėsimės, ieškosime papildomo finansavimo. Manau, kad kartu su savivaldybe ir kitomis pusėmis ieškosime, kaip šį biudžetą priartinti prie tikslo. Čia mūsų namų darbas“, – antradienį Klaipėdoje žurnalistams sakė Julius Skačkauskas.
Klaipėdos savivaldybės duomenimis, šiais metais projektui reikia apie 16,7 mln. eurų, iš jų iki šiol skirta 11,85 mln. eurų.
Gegužę rekonstrukcijos darbams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) skirta 8,75 mln. eurų, nors, viceministro teigimu, savivaldybė prašė skirti daugiau.
„Buvo KPPP biudžetas 16 mln. eurų, buvo paraiškų vertinimas, gavome apie 300 pasiūlymų, vertinome jas pagal Vyriausybės kriterijus. Paskaičiavome, visiems pinigų neužteko, reikėjo daryti proporcijas. Klaipėdos miestas gavo daugiausiai“, – sakė J. Skačkauskas.
Prospekto atnaujinimui Klaipėdos uostas šiemet skyrė 1,8 mln. eurų, savivaldybė – dar 1,3 mln. eurų. Savivaldybės žiniomis, iki liepos atlikta darbų už 7 mln. eurų, o viso projekto vertė siekia 30,5 mln. eurų.
Miesto meras Vytautas Grubliauskas sako tikįs, kad savivaldybei neteks valstybės įstaigoms priminti ir vėl prašyti pinigų, nes projektas itin svarbus visai šaliai.
„Aš labai noriu tikėti, kad nereikės nieko spausti, kai kalbame apie strateginės paskirties objektą ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai, ypač ne tik transporto ir logistikos kontekste, bet ir geopolitinį kontekstą vertinant, – tai turėtų mus spausti, kad tik greičiau viską užbaigtume. Esu įsitikinęs, kad trūkstami pinigai bus surasti valstybėje, svarbu, kad rangovui nereikėtų galvoti apie tai, kad kažkas kažkam liks skoloje“, – žurnalistams sakė V. Grubliauskas.
Rekonstrukcijos rangovės bendrovės „Kauno tiltai“ statybų vadovas Aurimas Garbačiauskas sako, kad statyba šiuo metu vyksta neatsiliekant nuo grafiko, jie šiek tiek viršijami, o lėšų trūkumas galėtų būti vienintelė kliūtis, kuri sustabdytų darbus.
„Jeigu lėšos baigtųsi, tai, tikėtina, kad ir darbai baigtųsi“, – žurnalistams sakė jis.
Statybų vadovo teigimu, bendrovė išsprendė problemas, kilusias dėl statybinių medžiagų brangimo ir sutrikusių tiekimo grandinių.
„Priimti sprendimai, vyko indeksaciniai procesai, dalinai išsisprendėm ir toliau judame, viskas stabilizavosi“, – kalbėjo A. Garbačiauskas.
Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinėje sankryžoje statomos dvi estakados, kurios sujungs Vilniaus plentą su Baltijos prospektu, rekonstruojama Šilutės plento dalis nuo Dubysos gatvės iki pietinio įvažiavimo į prekybos centrą „Banginis“, sutvarkyta infrastruktūra.
Darbus planuojama baigti kitų metų pirmąjį pusmetį.