Vienas iš prioritetų buvo tęsti darbus su vidutinės klasės modeliais. „GTS“ versija buvo didžiausia iš per penkerius metus pagamintų 226 000 „Fuego“ modelių. 1982 metais „Renault Fuego“ buvo pirmasis automobilis su centrinio užrakto, valdomo infraraudonaisiais spinduliais, funkcija, kuriame vėliau įrengti ir garso sistemos valdymo mygtukai ant vairo.
Du modeliai „Renault 15 coupé“ ir „Renault 17 coupé“ atvėrė kelią naujai „Fuego“ serijai. Naujasis modelis, kuris buvo įvardijamas kaip populiarusis kupė, sukurtas panaudojus „Renault 18“ grindų plokštę. Atsisakius skaičiais žymimų modelių vardų, pabrėžiamas tarptautinis „Fuego“ pobūdis ir dinamika.
Originalus automobilio dizainas buvo siejamas su greičiu. Plačios durelės palengvino įsėdimą į automobilio galą. Kėbulo modelis – futuristinis pleištas su apvalintomis briaunomis „Renault“ valdybai pristatytas 1976 metų pabaigoje uždarajame pristatyme.
„Fuego“ modelis debiutavo 1980 metų kovo mėn. Ženevos automobilių parodoje. Naujoji serija pranašavo 9-ojo dešimtmečio stilistiką. Technologiniu požiūriu kėbulas buvo beveik identiškas „Renault 18“ kėbului. Didesnių skirtumų buvo tik galinėje kėbulo dalyje.
Nepaisant sportinės linijos, keturviečio „Fuego“ kėbulas turėjo ir eksploatacinių privalumų. Didelis panoraminis langas – stoglangis palengvino stambesnių daiktų pakrovimą, o galinės sėdynės buvo lankstomos. Bagažinės talpa – 375 dm3 (pagal DIN standartą – litrai) nesiskyrė nuo standartinės talpos, būdingos automobiliams, kurie įvardijami kaip kompaktiniai šeimos automobiliai, ir sulanksčius sėdynes padidėdavo iki 814 dm3.
Viduje atsirado aviacinio tipo sėdynės, o aukštesnėse versijose – apsukų matuoklis. Be to, šis populiarus „Fuego“ modelis turėjo elektra valdomus langus, veliūrinius apmušalus, vairo stiprintuvą ir žaliai tonuotus stiklus. Brangiausia „Fuego“ versija GTX istorijoje išliko kaip pirmasis pasaulyje serijinės gamybos automobilis, kuris atrakinamas rakteliu su infraraudonųjų spindulių nuotolinio valdymo pultu.
„Fuego“ siekė įgyti visų vartotojų grupių palankumą, neatsižvelgiant į jų turimą biudžetą. Dėl šios priežasties seriją sudarė ir pagrindinė TL versija, ir Turbo, bei tarpinės versijos, t. y. GTL, TS, GTS, TX, GTX. Taip pat buvo turbo versija su dyzeliniu varikliu. Variklio darbinis tūris buvo nuo 1400 iki 2000 cm3.
Tik Europoje buvo „Fuego Turbodiesel“ versija su J8S varikliu, kurio tūris 2068 cm3, o galia 88 AG. Pirmojo kupė su turbodyzeliniu varikliu rezultatai buvo puikūs. Maksimalus greitis siekė 177 km/h, pagreitis 0–100 km/h – 13,2 s, vidutinės degalų sąnaudos apie 8 litrus dyzelino 100 km.
„Renault Fuego Turbodiesel“ iki 1983 metų pavasario buvo greičiausias lengvasis automobilis su dyzeliniu varikliu pasaulyje. Be Prancūzijos, automobilis taip pat buvo vertinamas Belgijoje ir Italijoje. Pasiūlius (1984 metais) modelį 25, pasirinktinę „Fuego“ įrangą papildė naujoviškas garso sistemos valdymas ant vairo, elektra valdomi veidrodėliai ir borto kompiuteris.
„GTS“ versija buvo didžiausia tarp 226 000 „Fuego“ modelių, pagamintų per penkerius metus. 1997 metais „Renault“ pristatė „Megane Coupe“ – automobilį, kurį galima laikyti „Fuego“ įpėdiniu.
