1934 metais Adolfas Hitleris davė nurodymą „Porsche“ sukurti liaudies automobilį. Tuo metu dauguma Vokietijos gamintojų vis dar kūrė išskirtinai prabangias transporto priemones – vokiško „Ford Model T“ atitikmens nebuvo. Pagal Hitlerio nurodymus, naujo automobilio salone turėjo tilpti du suaugusieji ir trys vaikai. Vokietijos žmonių automobilis turėjo išvystyti 100 km/val. greitį ir smagiai riedėti nauju greitkelių tinklu, 100 km sunaudodamas tik 7 litrus benzino. Galiausiai, jis turėjo būti varomas oru aušinamu varikliu, nes tokį lengviau prižiūrėti.
Ferdinandas Porsche jau kurį laiką vystė pigų automobilį. 1931 metais „Zündapp“ kompanijai jis sukūrė Typ 12 koncepciją, 1933-iais NSU gamino kelis „Porsche Typ 32“ prototipus. Abu šie projektai buvo apleisti, nes gaminti tokį pigų automobilį tiesiog neatrodė pelninga. Tačiau „Porsche“ jų nepamiršo. Nebuvo pamirštas ir anksčiau matytas „Tatra V570“, iš kurio „Porsche“ sėmėsi idėjų (už tai „Volkswagen“ vėliau gavo sumokėti).
Prieš karą „Volkswagen“ spėjo pagaminti vos kelis Vabalus. Gamykla tuomet gamino karinius modelius – karinį Vabalą Typ 82E, visureigį „Kübelwagen“, amfibiją „Schwimmwagen“. Po karo amerikiečiai „Volkswagen“ gamyklą perdavė britams, kurie siūlė Vabalą savo automobilių gamintojams. Niekas jo nepanoro, o Vokietijai reikėjo automobilių, todėl ir atsirado „Volkswagen“ markė.
Visa kita – jau istorija. „Volkswagen Käfer“ tapo vienu svarbiausių 20 amžiaus automobilių, kultūrine ikona ir prieinama transporto priemone. Vabalas tapo daugybės įvairių automobilių pagrindu (pavyzdžiui, pirmojo bagio Meyers Manx). Tačiau keturdurių versijų tikriausiai neatsimenate.
Kodėl „Volkswagen Käfer“ neturėjo keturdurės versijos?
Kitas labai pigus automobilis „Citroën 2CV“ turėjo keturias dureles, nors tai – 20 cm trumpesnis automobilis. Pigiems automobiliams praktiškumas yra labai svarbus kriterijus, tačiau per visą „Volkswagen Käfer“ istoriją, kuri tęsėsi nuo 1938 iki 2003 metų, tikros keturdurės versijos taip ir nebuvo. Kodėl?
Na, prisiminkime pirminius reikalavimus – Vabalo salone turėjo tilpti du suaugusieji ir trys vaikai. Galinė „Käfer“ sėdynė buvo skirta vaikams, kurie ir taip vikriai gali pralįsti pro nulenktą priekinę sėdynę. Tuo tarpu „Citroën 2CV“ buvo labiau įrankis nei keleivinis automobilis. Galinė geltonakio 2CV sėdynė buvo lengvai išimama, kad automobilis pavirstų savotišku furgonu – tam reikėjo galinių durelių.
Be to, „Citroën 2CV“ buvo sukurtas kaimo keliukams ir laukams, o Vabalas – autobanams. 2CV niekada neįsibėgėdavo iki 100 km/val. Tuo tarpu Käfer kūrėjai turėjo rūpintis aerodinamika, kad greitkelyje automobilis sunaudotų mažiau degalų ir nepamestų kėbulo dalių. Dėl to Vabalas yra gerokai aptakesnis. Tai, beje, padėjo nukreipti orą link oru aušinamo variklio, bet žemas stogas ir pūstos arkos nepaliko daug vietos galinėms durelėms.
Galiausiai, Vabalas buvo gaminamas iš storesnės skardos, kurią sunkiau štampuoti. Antrosios durelių poros montavimas būtų buvęs daug brangesnis nei „Citroën“ atveju, ypač turint omenyje, kad prancūziškas automobilis nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip keturduris. 2CV turi aukštesnę stogo liniją, nes, vėlgi, plonesnę skardą lengviau formuoti. Tuo tarpu „Volkswagen“ stogas turi švelnesnę kreivę, kuri ne tik gerina automobilio aerodinamiką, bet ir tausoja štampavimo formas.
Taigi „Volkswagen Käfer“ neturėjo tikros keturdurės versijos dėl paties Hitlerio suformuluotų reikalavimų, aerodinamikos ir gamybos iššūkių. Bet labai paieškoję rastume kelis keturdurius Vabalo pavyzdžius.
Retas vabzdys – keturduris Vabalas
Na, pradėkime nuo jau minėto „Kübelwagen“. Galbūt tai nėra tikras Vabalas, bet „Kübelwagen“ naudojo tą pačią platformą. Ir jis turėjo keturias dureles, nes juo naudojosi suaugę uniformuoti vyrai.
Šis karinis visureigis buvo gaminamas 1940-1945 metais, iš viso pasaulį išvydo daugiau nei 50 tūkstančių tokių automobilių. Nors „Kübelwagen“ buvo varomas tik galiniais ratais, bekelėje tai buvo labai pajėgus automobilis. Prie to prisidėjo nedidelis svoris (715 kg), automatiškai blokuojamas ZF diferencialas ir portalinės ašys, leidžiančios važiuoti per aukštesnes kliūtis.
Po karo Vabalo pagrindu buvo kuriamas policijos automobilis „Volkswagen Typ 18A“. Tai – visiškai atviras, bestogis automobilis, mažais kiekiais gamintas nuo 1949 metų. Kartais 18A turėjo keturias brezentines dureles, o štai vėlesnės versijos, žymėtos 15A, turėjo plienines dureles. Iš viso pagaminti tik 482 tokie automobiliai, juos gamino „Hebmüller“, „Karmann“ ir „Austro-Tatra“.
„Rometsch Taxi“ yra dar vienas keturdurio Vabalo pavyzdys. „Rometsch“ – tai Vokietijos automobilių kėbulų kūrimo kompanija, 1924 metais įkurta Friedricho Rometscho. „Rometsch“ gamino ir taksi automobilius, daugiausia ant „Opel“ bazės. 1950 metais „Rometsch“ įsigijo visiškai sudėvėtą Vabalą ir jį perpjovė perpus.
Tuomet automobilio ratų bazė buvo pailginta 27 cm, o gale sumontuotos vadinamosios savižudžių durelės. Kilo šioks-toks susidomėjimas keturduriu vabalu, bet užsakymų lavina kompanijos neužgriuvo. Manoma, kad „Rometsch“ pagamino apie 38 tokius automobilius.
Būta ir daugiau pavienių pavyzdžių. Tačiau serijinė keturdurio vabalo gamyba niekada nebuvo pradėta. Ir niekas dėl to labai nesiskundė. Juk net ir pirmasis „Golf“ turėjo tik vieną durelių porą – taip buvo mažinami gamybos kaštai.
