Rinkosi pagal kriterijus
„Pirmiausia 2019 m. aš įsirengiau saulės elektrinę, o kai valstybė pradėjo teikti subsidijas elektromobiliams, pradėjau svarstyti ir apie aplinkai draugiškos transporto priemonės įsigijimą. Ieškoti elektromobilio pradėjau praėjusių metų gruodžio mėnesį, o vasarį jis jau stovėjo mano kieme. Rinkdamasis elektromobilį, konsultavausi su žmonėmis, kurie išmano šių transporto priemonių niuansus, atsakė į neraminusius klausimus ir padėjo atsirinkti man tinkantį modelį“, – pasakoja Robertas.
Robertas dalijasi pagrindiniais kriterijais renkantis elektromobilį: kad vienu įkrovimu galėtų nuvažiuoti bent 100 kilometrų, kad pakaktų turimo biudžeto ir kad automobilis atitiktų subsidijų reikalavimus: „Vienas iš subsidijų reikalavimų buvo, kad elektromobilis nebūtų senesnis nei 2016 metų gamybos. Tačiau terminai apibrėžti griežtai – net iki kurio mėnesio automobilis turi būti pagamintas. Mano elektromobilis „Renault Zoe“ šį reikalavimą atitiko vos per plauką, nes buvo tik keliomis dienomis vėliau pagamintas negu taikomas minimalus reikalavimas.“
Pasak Audriaus Kikučio, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovo, valstybės parama yra viena iš paskatų rinktis elektromobilius. Taip pat vystomas įkrovimo stotelių tinklas, gyventojų švietimas – visa tai skatina vairuotojus permąstyti savo gyvenimo būdą ir atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais. „Šiandien elektromobilius vairuoja jau ne tik inovacijų entuziastai, bet ir eiliniai gyventojai. Taigi, aktualu pritaikyti ir infrastruktūrą, paslaugas būtent elektromobilių savininkams, būtent todėl specialiai jiems sukūrėme ir rinkoje pristatėme draudimo paslaugą, kuri apima, pavyzdžiui, ir elektromobilio baterijos įkrovimą vietoje jam išsikrovus. Tai elektromobilių vairuotojams leidžia jaustis užtikrinčiau“, – pasakoja A. Kikutis.
Žmonės turi susikūrę kelis mitus, kad elektromobilis pats savaime yra brangus ir kad greitai neatsipirks. „Vien elektromobilis kaip transporto priemonė kiekvieną mėnesį man sutaupo 200 eurų išlaidų. Tai rodo, kad matematika yra elektromobilio naudai. Žmonės neįvertina, kad vienas rimtesnis remontas nubraukia mėnesio ar net metų dyzelinio automobilio „sutaupytas“ lėšas, o elektromobilis turi mažiau gendančių detalių, todėl ir remontas retesnis“, – patirtimi dalijasi elektromobilio vairuotojas R. Laugalys.
Baimės – nepagrįstos
Robertas sako, kad prieš perkant elektromobilį pirmiausia baiminosi dėl baterijos gyvybingumo, techninės būklės, tačiau tas baimes išsklaidė ekspertai, kurie konsultavo prieš pirkimą. Vėliau nerimą kėlė nuvažiuojamas atstumas, todėl visada planuodavo laiką taip, kad būtų netoli įkrovimo stotelių. Tačiau po pirmojo elektromobilio vairavimo mėnesio suprato, jog įkrovimo užtenka, o, esant poreikiui, visada galima pasinaudoti patogiu įkrovimo stotelių tinklu Klaipėdoje. Todėl ilgainiui pasikeitė ir įpročiai: baimės nebeliko, o dabar elektromobilį palieka įsikrauti ir tada, kai renkasi prekes parduotuvėje.
„Elektromobilio įkrovimui naudojuosi viešomis stotelėmis, o namuose pasirinkau krauti tiesiog iš kištukinio lizdo, naudodamas tam skirtą specialų laidą. Konsultavausi su ekspertais, kurie patvirtino, kad turint pritaikytą laidą, kokybišką elektros įvadą taip krauti galima, tiesiog procesas yra ilgesnis, palyginus, su įkrovimu iš stotelės. Taip pat pradžioje buvo nedrąsu įkrauti namuose, nes buvau prisižiūrėjęs įvairių video, kaip kraunami elektromobiliai užsidega, todėl kraudavau tik dieną, kad galėčiau stebėti situaciją“, – šypsosi Robertas.
Pasak A. Kikučio, svarbu žinoti, kad nelaimingo atsitikimo atveju, vairuotojam, apsidraudusiam „Kasko“, apsauga taikoma ir namuose įrengtoms įkrovimo vietoms. Taip pat turint nekilnojamojo turto draudimą, galioja įkrovimo stotelių apsauga, jeigu tai buvo numatyta draudimo paslaugų sąlygose.
Nebeseka elektros kainų
„Norisi išsklaidyti dar vieną mitą, kuriuo ir pats tikėjau, kad saulės elektrinės neapsimoka, nes saulės Lietuvoje neužtenka. Realybė tokia, kad keičiantis klimatui, saulės pas mus tikrai daug. Tik iš dalies tiesa, jog didžiausias elektrinės efektyvumas vasarą – tuomet ne tik saulėta, bet ir karšta, todėl saulės moduliai, gaminantys elektrą, kaista ir todėl pagaminamos energijos kiekiai mažėja. Idealu, kai būna saulėta, bet vėsu, tada elektra gaminama dar efektyviau, elektrinė dirba pilnu pajėgumu“, – paneigia populiarų mitą Robertas.
Augantį klientų poreikį iš vartotojų tapti elektros energijos gamintojais ir susidomėjimą saulės elektrinėmis pastebi ir A. Kikutis. Vis daugiau žmonių svarsto apie atsinaujinančių išteklių įdarbinimą. Gyvenamųjų namų savininkai dažniau įsirengia saulės elektrines ir rūpinasi, nuo kokių rizikų jos gali būti apdraustos. Aktualu žinoti, kad jei saulės elektrinė yra iki 10 kW, ir vertė ne didesnė kaip 10 000 eurų, tai toks įrenginys apdraudžiamas savaime kartu su pastatų draudimu ir papildomai draudimo įmokos mokėti nereikia. Tačiau jei turto savininkas yra įsirengęs galingesnę nei 10 kW saulės elektrinę, reikėtų apdrausti kaip atskirą draudimo objektą.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad saulės elektrinės ir jos įrenginiai ne tik draudžiami įrengti ant pastato stogo, bet draudimo apsauga suteikiama ir tokioms elektrinėms, kurios yra įrengtos ant žemės paviršiaus draudžiamojo sklypo ribose. Įrengiant saulės elektrines būtina įvertinti ir pastatų būklę bei eksploatacijos galimybes, kad šie objektai nepadarytų žalos pastatų būklei.
„Žmonėms, kurie dvejoja, skaičiuoja ir galvoja, ar verta, ar ne, turiu tokį pastebėjimą: tiek saulės elektrinė, tiek elektromobilis yra investicija į savo žalesnę ateitį, patogumą ir laisvę. Šiemet kilus diskusijoms dėl kylančių elektros ir degalų kainų, aš likau nuošalyje. Šiuo metu net nežinau, kiek kainuoja elektra, nebeseku kainų. Seku savo saulės elektrinės gaminamą energiją ir man ramu. Ateityje, kai technologijos patobulės, planuoju įsigyti sistemą, kuri pati kaups elektrą, kad būtų užtikrinta visiška nepriklausomybė. Nes, net ir turint saulės elektrinę, pagaminama energija kaupiama elektros tinkluose“, – planais dalijasi Robertas.
