Pasaulio lyderiams Bonoje (Vokietija) susirinkus į 23-ąją Klimato kaitos konferenciją (COP 23), 18 pagrindinių savo pramonės šakų lyderių, susijungusių į Vandenilio tarybos koaliciją, paskelbė bendrą, pirmą kartą pasauliniu mastu skaičiais įvertintą vandenilio vaidmens viziją, parengtą padedant „McKinsey“. Studija ne tik atskleidžia vandenilio kaip pagrindinio energetinės pertvarkos ramsčio vaidmenį, bet ir parodo, kad ši technologija potencialiai gali iki 2050 m. atnešti 2,5 trilijonus JAV dolerių pelno, sukurdama daugiau nei 30 milijonų darbo vietų.
Studija, pavadinta „Vandenilis. Laipsniškas vystymas“, pateikia išsamų, skaičiavimais pagrįstą laipsniško išvystymo planą ir atskleidžia jo skatinantį poveikį energetinei pertvarkai.
Laipsniškai įdiegiant, vandenilis iki 2050 m. gali sudaryti beveik penktadalį suvartojamos energijos išteklių. Tai, palyginus su dabartiniu lygiu, maždaug 6 gigatonomis sumažintų metinę anglies dvideginio emisiją ir apie 20 procentų prisidėtų prie jos sumažėjimo, reikalingo apriboti pasaulinį atšilimą iki dviejų laipsnių Celsijaus.
Vandeniliu galėtų būti varomi 10–15 mln. lengvųjų automobilių ir maždaug 500 tūkst. sunkvežimių.
Kalbant apie paklausą, Vandenilio taryba mato potencialą, jog iki 2030 m. vandeniliu galėtų būti varomi 10–15 mln. lengvųjų automobilių ir maždaug 500 tūkst. sunkvežimių, taip pat jo pritaikymo galimybes kituose sektoriuose, kaip antai įvairios pramonės technologijos ir žaliavos, pastatų apšildymas ir energetika, elektros energijos gamyba ir kaupimas. Iš viso, kaip numato studija, metinė vandenilio paklausa iki 2050 m. išaugtų dešimteriopai, iki beveik 80 EJ, pasiekiant 18 proc. bendro energijos poreikio pagal „dviejų laipsnių“ scenarijų.
Dabar, kai prognozuojama, kad pasaulio gyventojų skaičius iki 2050 m. padidės dviem milijardais, vandenilio technologijos gali sukurti sąlygas tvariam ekonomikos augimui.
„Pasaulis XI amžiuje privalo kuo plačiau pereiti prie mažo anglies dvideginio kiekio energetikos, – sakė Takeshi Uchiyamada, „Toyota Motor Corporation“ pirmininkas ir Vandenilio tarybos bendrapirmininkis. – Vandenilis yra nepakeičiamas šaltinis šiam perėjimui pasiekti, nes jį galima naudoti vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių elektros energijai kaupti bei panaudoti transporto priemonėse ir daugelyje kitų sričių. Vandenilio taryba apibrėžė septynias vandenilio naudojimo sritis, todėl raginame vyriausybes ir investuotojus skirti jam reikšmingą vietą savo energetikos planuose. Kuo anksčiau imsime plėtoti vandenilio ekonomiką, tuo bus geriau, ir mes visi esame pasiryžę paversti tai tikrove“.
Prireiks didelių investicijų
Norint pasiekti tokį išvystymo lygį, prireiks didelių investicijų – maždaug po 20–25 milijardus JAV dolerių kasmet, o iš viso iki 2030 m. – apie 280 milijardų. Kaip teigiama ataskaitoje, pasitelkus tinkamas valdymo priemones, įskaitant stabilų ilgalaikį koordinavimą ir skatinimo politiką, tokių investicijų pritraukimas technologijos išvystymui yra pasiekiamas. Pasaulis jau dabar kasmet investuoja į energetiką daugiau nei 1,7 trilijono JAV dolerių, įskaitant 650 milijardų į naftą ir dujas, 300 milijardų į atsinaujinančius išteklius ir daugiau nei 300 milijardų į automobilių pramonę.
„Ši studija patvirtina vandenilio kaip pagrindinio energetinės pertvarkos ramsčio vaidmenį ir skatina mus remti šios technologijos vystymą dideliu mastu. Vandenilis taps nepakeičiama energetinės pertvarkos dalimi tam tikruose sektoriuose ir vietovėse. Kuo anksčiau tai pasieksime, tuo greičiau galėsime džiaugtis vandenilio energetikos pranašumais, reikalingais mūsų ekonomikoms ir bendruomenėms, – sakė Benoît Potier, „Air Liquide“ pirmininkas ir generalinis direktorius. – Sprendiniai yra technologiškai subrendę, o ir verslas yra tam pasirengęs. Kad tai įvyktų, reikalingos tik sutartinės pastangos, o Vandenilio tarybos vaidmuo yra sutelkti šias pastangas.“
Naujojo plano pristatymas įvyko Tvarumo inovacijų forume, stebint 18 vyresniųjų Vandenilio tarybos narių, vadovaujamų pirmininkaujančių tarybai „Toyota“ pirmininko Takeshi Uchiyamada bei „Air Liquide“ pirmininko ir generalinio direktoriaus Benoît Potier, taip pat dalyvaujant „Linde Group“ generaliniam direktoriui prof. Aldo Belloni, „Hyundai Motor Company“ vicepirmininkui Woong-chul Yang ir „Anglo American“ valdybos narei Anne Stevens. Per pristatymą Vandenilio taryba kreipėsi į investuotojus, politikus ir verslininkus, ragindama juos prisijungti spartinant vandenilio sprendinių energetinei pertvarkai įgyvendinimą. Buvo paskelbta, kad Woong-chul Yang iš „Hyundai Motor Company“ rotacijos pagrindu perims tarybos bendrapirmininkio pareigas iš „Toyota“ vadovo Takeshi Uchiyamada ir 2018 m. vadovaus grupei drauge su „Air Liquide“ generaliniu direktoriumi Benoît Potier. Takeshi Uchiyamada ketina grįžti į bendrapirmininkio postą 2020 m., suderindamas tai su Tokijo olimpinėmis ir parolimpinėmis žaidynėmis, svarbiu renginiu vandenilio technologijų visuomenei ir mobilumui pademonstruoti.
Apie vandenilį
Vandenilis yra universalus, švarus ir saugus energijos nešėjas, tinkamas naudoti kaip kuras ar pramoninė žaliava. Vandenilis neskleidžia jokių emisijų naudojimo vietoje, o jo gamybai gali būti naudojama (atsinaujinanti) elektros energija arba iškastinis kuras, iš kurio pašalinta anglis, šitaip pasiekiant visiškai neskleidžiančią emisijų technologinę grandinę. Vandenilio taikymo sričių vis daugėja, nes jį galima laikyti ir gabenti didelio energetinio tankio pavidalu, skysto ar dujinio būvio, bei deginti arba panaudoti kuro elementuose šilumai ir elektrai generuoti. Toks universalumas užtikrina vandeniliui lemiamą vaidmenį tiek transporto, tiek pramonės ir gyvenamųjų namų sektoriuose, taip pat plačiu mastu kaupiant atsinaujinančią energiją bei daro jį patraukliu sprendiniu įveikiant energetinės pertvarkos iššūkius.