Pasak VĮ „Regitra“ komunikacijos specialistės Emilijos Bardauskienės, mokesčio įvedimui ruošiamasi jau dabar. Būtent „Regitra“ bus atsakinga už šio mokesčio apskaičiavimą ir surinkimą.
„Vis dėlto, norint kuo tiksliau informuoti klientus, plačiau apie patį procesą ir kaip viskas vyks, detaliau pranešime vasarą, kuomet bus įgyvendinti visi suplanuoti darbų etapai“, – teigia E.Bardauskienė.
Kaip bus nustatomas CO2 kiekis?
Kaip tikina E.Bardauskienė, automobilio išmetamųjų dujų kiekis pirmiausia bus nustatomas iš automobilio registracijos liudijimo, kilmės ar patvirtinimo dokumentuose esančios informacijos.
Jei CO2 kiekis visgi nebus nurodytas minėtuose dokumentuose, tokiu atveju jis bus nustatomas remiantis registre registruotos lygiavertės transporto priemonės, priskirtos tam pačiam Europos Sąjungoje patvirtintam tipui, variantui ir versijai, išmetamu CO2 kiekiu.
Duomenys, susiję su automobilio išmetamosiomis dujomis, pagal Europos Sąjungos direktyvą Kelių transporto priemonių registre pradėti kaupti nuo 2011 m., o nuo 2014 m. ši informacija jau įrašoma ir į registracijos liudijimą. Registracijos liudijime ši informacija žymima „V7“ eilutėje.
Ką darys, jei nebus CO2 duomenų?
Vis dėlto, jei registre nebus lygiavertės transporto priemonės registruojamam automobiliui, tuomet CO2 kiekis bus apskaičiuojamas pagal įstatyme nustatytas specialias formules.
„Na, o kalbant apie tuos atvejus, jei dokumentuose nebūtų nurodytas CO2 kiekis, registre nebūtų lygiavertės transporto priemonės registruojamam automobiliui, o taip pat nebūtų pakankamai duomenų CO2 kiekiui apskaičiuoti pagal įstatyme numatytas formules, tuomet reikės atlikti techninę ekspertizę“, – sako E.Bardauskienė.
Jas atliekančių įmonių sąrašą galima rasti čia. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrų duomenų, kurie yra reikalingi įstatyme numatytų formulių taikymui, dažniausiai gali neturėti iš trečiųjų šalių atkeliavusios transporto priemonės. Pastarosioms bet kuriuo atveju, prieš registruojant Lietuvoje, reikia atlikti ekspertizę.
130 g/km riba: mokėtų daugiau nei pusė savininkų
VĮ „Regitros“ duomenimis, 2019 m. (iki lapkričio 22 d.) pirmą kartą lengvųjų automobilių (M1 ir N1 kategorijų) Lietuvoje buvo įregistruota apie 219,8 tūkst. Iš jų apie 169,8 tūkst. CO2 buvo žinomas (iš dokumentų), o apie 133,9 tūkst. viršijo 130 g/km CO2 kiekį (tai yra riba, nuo kurios jau mokamas registracijos mokestis). Tai reiškia, kad mokėti tektų beveik už kas antrą registruotą automobilį.
O perregistruota apie 224,7 tūkst. Iš jų apie 97,7 tūkst. CO2 buvo žinomas (iš dokumentų), o apie 87,2 tūkst. viršijo 130 g/km CO2 kiekį. Tad tokiu atveju mokėtų beveik kas trečias automobilį perregistruojantis lietuvis.
Taršūs ne tik seni automobiliai
Kaip teigia transporto skelbimų portalo autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis, remiantis gruodžio mėnesio duomenimis, mokestį mokėti tektų daugeliui savininkų.
„Matome, kad 40 proc. iš visų per gruodį užregistruotų naujų automobilių viršijo 130 g/km. 60 proc. „tilpo“ po šia riba ir mokestis jiems, jeigu juos kažkada žmonės nuspręs parduoti, taikomas nebus (po liepos 1 d.)“, – teigia M.Buzelis.
Pasak specialisto, importuotų arba į Lietuvą įvežtų naudotų automobilių rinkoje situacija kitokia.
60 proc. pirmą kartą importuotų automobilių viršijo CO2 emisijos 130 g/km ribą.
Jo duomenimis, 60 proc. iš gruodį pirmą kartą Lietuvoje registruotų naudotų automobilių CO2 emisija viršijo 130 g/km. 12 proc. gruodį importuotų automobilių CO2 emisija buvo mažesnė nei 130 g/km. 28 proc. iš gruodį importuotų automobilių CO2 nenustatyta.
Kiek tektų mokėti už populiariausius modelius?
Pasak M.Buzelio, numatyti, kiek kam gali tekti mokėti, nežinant visų automobilio duomenų – yra labai sunku.
„Visi atvejai yra unikalūs. CO2 emisija priklauso ne tik nuo markės, modelio, gamybos metų, variklio, pavarų dėžės, bet ir nuo ratų skersmens arba padangų išmatavimų“, – teigia M.Buzelis.
Tiesa, ekspertas visgi pateikė kelis pavyzdžius.
Populiariausias automobilis Lietuvos autoparke yra 1998 metų „Volkswagen Passat“. Modelis, turintis 1,6 litro benzininį variklį (74 kW), į orą išmeta 191 g/km CO2 – jo savininkui tektų atseikėti 105 eurus. O turintis 1,9 litro dyzelinį variklį (81 kW) – 150 g/km CO2. Tokiu atveju tektų mokėti 60 eurų.
2001-ųjų metų „Opel Zafira“, turinti 1,8 litro benzininį variklį (92 kW), į orą išmeta 207 g/km CO2 – jo savininkui tektų mokėti 120 eurų.
2003 metų „Volkswagen Passat“ su 1,8 litro benzininiu varikliu (110 kW) į orą išmeta 204–229 g/km CO2 – šio automobilio savininkui tektų atseikėti nuo 120 iki 150 eurų. O turintis 1,9 litro dyzelinį variklį (74–96 kW) į orą išmeta 151–184 g/km CO2. Jį registruojant tektų mokėti nuo 90 iki 180 eurų.
2003 metų BMW 530d, varomas 3,0 litrų dyzeliniu varikliu (142–160 kW), į orą išmeta 184–226 g/km CO2. Už jį tektų mokėti nuo 180 iki 300 eurų.
2008 metų „Volkswagen Passat“, turintis 1,8 litro benzininį variklį (118 kW), išmeta 186 g/km CO2. Už tokį kiekį tektų mokėti 90 eurų. O turinčio 2,0 litrų dyzelinį variklį (103–125 kW) tarša – 156–180 g/km CO2. Jo šeimininkui gali tekt atseikėti nuo 90 iki 150 eurų.
2013 metų „Volkswagen Passat“, turintis 2,0 litrų dyzelinį variklį (103–130 kW), į orą išmeta 120–155 g/km CO2 – už tai tektų sumokėti iki 90 eurų.
Iš pastoviai registracijai į šalį įvežtų automobilių dyzeliniai paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarė 71 proc. Anot M.Buzelio, tokios mažos šio degalų tipo proporcijos rinkoje nefiksuota bent 10 metų. Automobilių rinkos ekspertas teigia, kad naudotų automobilių rinka yra labai inertiška ir vairuotojų pasirinkimą pakeisti galintys veiksniai rezultatą pakeičia ne akimirksniu.
Kada reiktų mokėti?
Kaip numatyta, mokestis bus taikomas tik lengviesiems ir lengviesiems krovininiams automobiliams (M1 ir N1 kategorijos) pagal jų išmetamųjų dujų – CO2 – kiekį šiais dviem atvejais: pirmą kartą Lietuvoje registruojant automobilį, t. y. registruojant naują arba iš užsienio įvežtą transporto priemonę.
Taip pat keičiantis transporto priemonės valdytojui (fiziniam arba juridiniam asmeniui) arba, kitaip tariant, perregistruojant Lietuvoje jau anksčiau eksploatuotą transporto priemonę.
Kokiais atvejais mokestis nebus taikomas?
„Regitra“ atstovė atkreipia dėmesį, kad mokestis nebus taikomas, kai keisis automobilio valdytojo duomenys: vardas ir /ar pavardė, juridinio asmens pavadinimas.
„Taip pat tais atvejais, kai keisis automobilio savininkas. Viena iš galimų ir dažnai pasitaikančių situacijų praktikoje, kai asmuo transporto priemonę yra įsigijęs lizingu. Tokiu atveju jis yra nurodomas kaip jos valdytojas, o lizingo bendrovė – kaip savininkė. Taigi, jei asmuo išsimokės automobilį, jis taps automobilio savininku ir jam reikės tik pasikeisti registracijos liudijimą, o mokesčio mokėti nereikės“, – sako E.Bardauskienė.
Mokestis nebus taikomas istoriniams automobiliams, taip pat laikinai registruotoms (iki mėnesio) transporto priemonėms. Ir galės būti grąžinamas, jei automobilis greičiau negu per 90 dienų nuo pirmosios įregistravimo datos buvo išregistruotas ir išgabentas iš Lietuvos teritorijos.