„Siekdami kuo efektyviau panaudoti turimas lėšas kelių priežiūrai ir plėtrai, jau anksčiau suteikėme savivaldybėms teisę pačioms spręsti kuriuos vietinės reikšmės kelius, jų manymu, reikia asfaltuoti pirmiausia. Išasfaltuoti vietinės reikšmės keliai ypač prisideda prie regionų stiprinimo, gerina žmonių gyvenimo kokybę“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pasak ministro, šiais metais paskirtas papildomas 10 mln. eurų KPPP lėšų finansavimas žvyrkelių asfaltavimui įpareigos ir pačias savivaldybes savo projektų įgyvendinimui prisidėti 50 proc. lėšų t. y. 10 mln. eurų.
„Kviečiame pasinaudoti savivaldybes šia galimybe ir kreiptis lėšų vietinės reikšmės kelių asfaltavimui ir remontui, taip pat rengti ilgalaikius žvyrkelių asfaltavimo planus ir juos viešinti, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos planuodama valstybinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimą atsižvelgtų į juos“, – sako susisiekimo ministras R.Masiulis.
Susisiekimo ministro teigimu, esant situacijai, kai šalies kelių tinklą prižiūri keli savininkai būtinas konstruktyvus visų bendradarbiavimas. Dar 2017 m. sudaryti ir paviešinti valstybinės reikšmės kelių asfaltavimo planai, sudaryti pagal atrankos kriterijus ir atsižvelgus į visuomenės poreikius, savivaldybių prašymus ir išanalizavus esamą situaciją. Viešai skelbdami informaciją į sprendimų priėmimus įtraukėme ir savivaldybes, kad šios galėtų atitinkamai derinti greta valstybinės reikšmės kelių esančius arba besijungiančius vietinės reikšmės (savivaldybių) kelius.
KPPP finansavimas galės būti skiriamas savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenvietes, sąvartynus, taip pat gatvėms gyvenamosiose vietovėse asfaltuoti. Prie asfaltuotinų kelių priskiriami ir keliai į rekreacijos ar lankytinus objektus, kultūros paminklus.
KPPP finansavimo lėšos savivaldybėms bus paskirstomos pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį – 70 proc. ir pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių – 30 proc.
Lietuvoje visą kelių tinklą prižiūri keli valdytojai. Valstybinės reikšmės keliais rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (valstybinės reikšmės kelių tinklas – 21,5 tūkst. km), vietinės reikšmės viešaisiais keliais (apie 63 tūkst. km) – savivaldybės.
