Pavarų dėžių perdirbimo projektą vystantys įmonės inžinieriai pasiekė, kad gaminant naują transmisiją iš restauruotų mazgų būtų panaudota 50 proc. mažiau medžiagų ir išskirta beveik 45 proc. mažiau anglies dvideginio, nei kuriant visiškai naują produktą su naujomis detalėmis. Projektas tapo įrodymu, kad perdirbtus komponentus galima sėkmingai įdiegti tiesiai į naujų transporto priemonių surinkimo linijas.
„Scania“ pirmoji sunkiojo transporto gamintojų pasaulyje sugebėjo į pagrindinę gamybos liniją integruoti pakartotinai naudojamus komponentus. Tai įgyvendino Švedijoje esanti bendrovės gamykla.
Istorinis pasiekimas buvo užfiksuotas šių metų pradžioje. Tai – dalis bendro tyrimų projekto „iReGear“, kuris vykdomas drauge su Švedijos Karališkuoju technologijos institutu (KTH) ir bendrove „Scandinavian Transmission Service AB“. Projektą finansavo Švedijos inovacijų agentūra „Vinnova“.
Perdirbtai pavarų dėžei buvo taikomi lygiai tokie pat griežti patikros metodai ir atliekami tie patys kokybės bei veikimo testai kaip ir pavarų dėžėms, pagamintoms iš visiškai naujų dalių. Ji buvo vertinama naudojant tą patį bandymo stendą, kuriame tikrinamos visiškai naujos transmisijos, stebint apie 100 jų kokybės ir funkcinių parametrų.
Pavarų dėžė atitiko visus šiuos reikalavimus, todėl galėjo būti pripažinta „gera, kaip nauja“. Tai reiškia, kad ji atitinka kokybės ir veikimo standartus, taikomus „Scania“ transporto priemonėse montuojamiems mechanizmams.
Be to, perdirbta pavarų dėžė ne tik atitinka naujos dėžės parametrus, bet ir yra gerokai pranašesnė gamtosaugos atžvilgiu. Nors perdirbant pavarų dėžę jos senųjų mazgų panaudojimo koeficientas gali svyruoti tarp 10 ir 100 proc. (tai priklauso nuo susidėvėjimo istorijos), šiai konkrečiai transmisijai sukurti gamintojai panaudojo 50 proc. mažiau medžiagų ir išmetė 45 proc. mažiau anglies dvideginio, palyginti su tik iš naujų komponentų gaminamomis pavarų dėžėmis.
Automobilių pramonėje panaudotų komponentų perdirbimas, kai jie savo savybėmis visiškai nenusileidžia naujiems produktams, laikomas perspektyvia strategine kryptimi. Ji leistų pasiekti klimato kaitos tikslus ir vestų žiedinės ekonomikos įgyvendinimo link. Be to, šis kelias padėtų spręsti ir didėjančio išteklių trūkumo problemą.
Nepaisant didelio potencialo, perdirbimas Europos automobilių sektoriuje daugiausia apsiriboja atsarginių dalių gamyba antrinėms rinkoms, kurios, remiantis Europos perdirbimo tinklo ataskaitos (2015 m.) duomenimis, sudaro tik 1,1 procento naujos gamybos.
Siekdami plačiau pritaikyti procesus, gamintojai turės integruoti perdirbtus komponentus tiesiai į naujų transporto priemonių gamybos linijas, o ne atskirai juos parduoti antrinėse rinkose. Tikimasi, kad novatoriškas „iReGear“ projektas padės pramonei atlikti šį būtiną poslinkį kuriant tvaresnį ir švaresnį transporto gamybos segmentą.
„Tai – didelis tiek projekto rengėjų, tiek visų prie jo prisidėjusių specialistų pasiekimas. Ši atnaujinta pavarų dėžė yra įtikinamas pavyzdys, kaip sunkiųjų transporto priemonių gamyba gali tapti žiedinė, tvaresnė ir efektyvesnė, išlaikant aukščiausius kokybės standartus“, – sakė „Scania“ tvarumo vadovas Fredrikas Nilzenas.
„Šis tyrimas yra pirmasis įrodymas, patvirtinantis tezę, jog ateities gamybinės organizacijos galės sklandžiai integruoti gamybos ir perdirbimo operacijas. Tai sukurtų žiedines gamybos sistemas, kurios sunaudoja mažiau išteklių, išskiria mažiau teršalų ir kainuoja mažiau, neaukojant nei kokybės, nei našumo“, – pažymėjo KTH instituto docentas Farazee Asifas.
„Mūsų bendrovė pavarų dėžes perdirba jau daugiau nei 50 metų. Nuostabu, jog galime mesti iššūkį senam suvokimui, kad perdirbtos dalys gali būti naudojamos tik antrinės rinkos reikmėms. Šiandien galime didžiuotis bendradarbiavimu, nes pasiekėme tvarių technologijų proveržį. Šis sėkmingas projektas parodo, kad galbūt nereikėtų sustoti ties viena idėja, o mes ją ketiname įkūnyti artimiausiu metu“, – teigė įmonės „Scandinavian Transmission Service AB“ generalinis direktorius Ola Stålebo.
Apie „iReGear“ projektą
„iReGear“ projektas vyko nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. gegužės mėn., jį finansavo Švedijos inovacijų agentūra „Vinnova“. Projektą koordinavo KTH Karališkasis technologijos institutas, taip pat dalyvavo bendrovės „Scania“ ir „Scandinavian Transmission Service AB“.
