Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„SEAT Ateca“ – Lietuvos „Metų automobilis 2017“. Kodėl tai nutiko?

Lietuvos „Metų automobilio“ konkurse visada nugali „ne tas“. Tai paaiškinti paprasta: dalyvių visada būna per 30, o šansų, kad geriausiuoju taps kiekvieno komentatoriaus mylimiausias modelis – itin mažai. Maždaug vienas iš trisdešimties. Tai reiškia, kad 29 iš 30 komentatorių „Metų automobilio“ komisijos sprendimu bus nepatenkinti ir lies tulžį rėkaudami, „kokią čia nesąmonę tie kvailiai išrinko“.
Lietuvos „Metų automobilio 2017“ finalinio vakaro akimirka
Lietuvos „Metų automobilio 2017“ finalinio vakaro akimirka / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Kaip vienas iš dešimties tos pačios komisijos narių, turiu pareigą paaiškinti sprendimą. Sprendimą, kodėl „SEAT Ateca“ tapo geriausiuoju, galima sudėlioti į kelis žingsnius.

Bandymai – įvairūs

Konkurso dalyvių šiemet – 35. Iš jų – maždaug pusė, galinčių vadintis padidinto pravažumo modeliais, tarp kurių konkurencija itin aštri. Jau konkurso pradžioje buvo galima spėti, kad karūną šiemet gaus būtent krosoveris, tad jų bandymams buvo skirta itin daug dėmesio.

Pirmieji bandymai parodė, kad ne be reikalo. Visi visureigiai, turintys keturių varančių ratų pavarą, buvo išbandyti Lietuvos bekelės entuziasto Audriaus Sutkaus sukonstruotoje „Peak Point“ platformoje. Joje galima įvertinti diferencialų darbą, automobilio elgesį pasvirus, kėbulo standumą ir kt. Šios rungties lyderis niekam nekėlė abejonių – tai „Toyota Hilux“ pikapas, tačiau kitų dalyvių pasirodymas sukėlė nemažai nuostabos.

Pavyzdžiui, „Lexus RX450h“, nors „ant popieriaus“ yra varomas keturiais ratais ir yra beprotiškai komfortiškas greitkeliuose bei miesto gatvėse, diferencialų teste pasirodė neypatingai – jo transmisija labai vangiai reaguoja į sukibimo pokyčius, kuo vėliau pavyko įsitikinti ir visureigių bandymuose Druskininkų sniego arenoje.

„Škoda Kodiaq“ visureigių teste diferencialai niekam nekliuvo (šie, paveldėti iš „Volkswagen“, veikia be priekaištų). Tačiau „Kodiaq“ kėbulas aplodismentų negavo: standumo teste kartu su abiem „Ford“ visureigiais („Edge“ ir „Kuga“) pasirodė prasčiausiai. Ką tai reiškia? Užvažiavus ant kliūties dviem ratais ir automobiliui stipriau pasvirus (pavyzdžiui, miške ant aukšto kelkraščio), šoninių durelių ar bagažinės atidarymas taps iššūkiu. Uždarymas – greičiausiai misija neįmanoma.

Kas nustebino labiausiai, tai kad antrą vietą, nusileidę tik „Toyota Hilux“, šioje rungtyje pasidalijo „Maserati Levante“ su „Volkswagen Tiguan“. Nuo jų nedaug atsiliko „SEAT Ateca“ bei „Jaguar F-Pace“. Taip su dalyvių visureigiškumu reikalai tapo daugiau mažiau aiškūs.

Tada atėjo laikas kitų automobilių testui – nepadidinto pravažumo. Automobilių karavanas keliavo į Šiaulius, kur sedanai, universalai ir hečbekai buvo bandomi saugaus vairavimo aikštelėje ir lenktynių trasoje. Čia paaiškėjo, kad mieste susidaręs įspūdis apie nuostabias „Alfa Romeo Giulia“ valdymo savybes pasitvirtino ir trasoje, tiesa, šio automobilio stabilumo kontrolė veikia itin grubiai. E klasės „Mercedes-Benz“, nors atrodo didelis ir nerangus, trasoje nebuvo lėtas, o „Renault Megane“, „Citroen C3“ ar „Audi A5“ bei Q2 taip pat sugebėjo nustebinti gerąja prasme. Šiame teste nuvylė nebent kandidatas į sportiškiausius – „Maserati Levante“. Kad ir koks jis galingas bei sportiškas bebūtų, prieš fizikos dėsnius nepapūsi: stabdžiai šiam sunkiasvoriui kaito labiau nei bet kam kitam.

Tada atėjo laikas bandymų stovyklai Druskininkuose, į kurią susirinko ne tik visi komisijos nariai, bet ir 35 automobiliai. Čia visureigiams teko dar vienas išbandymas – kopimas į kalną „Snow arenoje“. Startuojama buvo iš 3 padėčių: visiškai horizontali, maždaug 10 ir 20 laipsnių statumo įkalnės. „Superfinalininkams“ teko dar ketvirtas iššūkis – maždaug 25 laipsnių statumo įkalnė.

Pirmą ir antrą padėtį be pasispyriojimų įveikė visi visureigiai, tačiau trečioji buvo lemtinga „Suzuki SX4 S-Cross“ bei „Lexus RX450h“. Trečioje pasispyriojo ir „Škoda Kodiaq“: su įjungtomis elektroninėmis stabilumo sistemomis jis nepajudėjo į viršų. Šiuos išjungus ir įjungus mechaninį diferencialo blokavimą, „Kodiaq“ pakilo. Ką tai reiškia? Elektronika nesugeba susitvarkyti su dideliu „Kodiaq“ svoriu arba dėl kitų priežasčių yra ne tokia efektyvi kaip jo broliuose „Volkswagen Tiguan“ bei „SEAT Ateca“. Tačiau mechaninis diferencialo blokavimas veikia be priekaištų.

Visi kiti visureigiai viršun straksėjo nesispyriodami, o pagal subjektyvų įspūdį atrinkti „superfinalo“ dalyviai („Jaguar F-Pace“, „Mercedes-Benz GLC Coupe“, „Toyota Hilux“ ir „Volkswagen Tiguan“) be jokio streso pajudėjo ir iš pačios stačiausios vietos.

Druskininkų stovykloje visi komisijos nariai kiekvienam automobiliui galėjo skirti daug laiko ir išbandyti įvairiausius jo važiavimo režimus bei multimedijos galimybes. Čia atsiskleidė „KIA Sportage“: taip puikiai ant asfalto, kaip šis padidinto pravažumo modelis, jaučiasi nebent „SEAT Ateca“ bei „Volkswagen Tiguan“. Iš neigiamos pusės galima paminėti tiek prancūziškus, tiek itališkus, tiek vokiškus modelius – įvairūs automobiliai turėjo problemų su elektroninėmis sistemomis.

„Top 7“

Tada atėjo laikas septynetukui, kuris renkamas labai elementariai: kiekvienas komisijos narys surenka savo „Top 7“ ir iš visų balsų išrenkamas bendras. Mano asmeninis septynetukas nesutapo su oficialiuoju – aš vietoje E klasės „Mercedes-Benz“ jame norėjau matyti „Toyota C-HR“, tačiau dėl kitų 6 modelių mano ir kitų narių nuomonės sutapo.

Kodėl septynetuke neatsirado vietos „Lexus“, „Škoda“ ir kai kuriems kitiems modeliams, jau rašiau aukščiau. Tačiau kodėl jame neatsirado vietos „Volkswagen Tiguan“? Tai yra puikus automobilis, vertas geriausiojo vardo, jeigu ne „SEAT Ateca“. Ant vienos platformos pagaminti modeliai turi itin daug bendro, tačiau įvertinus abiejų kainoraščius, svarstyklės nusvyra ispaniško SEAT naudai. Net ir įvertinus likutinę vertę po 3 ar 5 metų, SEAT yra pigesnis. Tad kam mokėti pora tūkstančių daugiau už tokį patį automobilį? Už papildomus 12 centimetrų bagažinės ilgio? Komisijos nuomone, 12 centimetrų neišsiverčia į du tūkstančius eurų.

Kodėl neatsirado vietos kitiems 20-iai modelių? Jie turėjo vienokių ar kitokių trūkumų, kurių privalumai nenusvėrė. Pavyzdžiui, „Audi Q2“ yra visomis prasmėmis nuostabus automobilis, tačiau padoriai sukomplektuoto visureigiuko kaina – 40 tūkst. eurų. „Citroen C3“ yra geras, mažas ir pigus modelis, tačiau kuo jis geresnis už pernai daug ovacijų susilaukusį „Hyundai i20“? „KIA Optima“ yra puiki naujiena vidutinės klasės sedanų ir universalų rinkoje, tačiau šiemet konkurencija buvo tiesiog per stipri ir KIA užleido vietą kitiems, nors pernai greičiausiai būtų patekusi į „Top 7“. „Toyota C-HR“ bei „Volvo S90“ yra puikūs automobiliai, kuriems pritrūko labai nedaug iki septynetuko.

Finalas

Tuomet atėjo finalinis vakaras, kuriame iš septynių reikėjo paskelbti vieną geriausiąjį. Iš karto galiu nuraminti skeptikus, nors nežinau, ar jie tuo patikės – „Metų automobilio“ rinkimų komisijos nariams automobilių gamintojai pinigų nemoka. Manau, kad konkursas sugriūtų ir niekada nebeatsitiestų po vienintelio balsų pirkimo atvejo, kurį išaiškinti būtų itin paprasta. Tai, kad konkursas tęsiasi 20 metų, geriausiai įrodo jo dalyvių sąžiningumą.

„Metų automobilio“ rinkimuose geriausias taip pat nėra tas, kuris turi daugiausiai technologijų, komforto ir yra brangiausias. Tokiu atveju net komisijos nereikėtų – juk paprasta, šiemet toks automobilis buvo „Maserati Levante“. Kodėl jis net nepateko į „Top 7“? Nes kainuoja 110 tūkst. eurų – už tokią sumą retas lietuvis nekilnojamąjį turtą perka.

„Metų automobiliai“ taip pat nesutampa su „Tautos automobiliais“ ir vargu ar kada nors sutaps. Priežastis paprasta: 10-ies žurnalistų komisija balsuoja už automobilį, kurį verta pirkti šiandien. Tauta balsuoja už tai, ką svajoja įsigyti po dešimties metų – už savotišką „Svajonių automobilį“.

Tačiau grįžkime prie esmės. Kuo „SEAT Ateca“ pasirodė geresnis už visus kitus „Top 7“ dalyvius? Man geriausias buvo „KIA Sportage“, geriausias jis yra ir dabar – jam skyriau daugiausia balų. Jis erdvesnis už SEAT, komfortiškesnis, nežymiai pigesnis, turi 7 metų garantiją ir platesnį servisų tinklą. SEAT tuo tarpu sportiškesnis, turi geresnes pravažumo savybes ir išsiskiria dizainu. Tačiau didžiausias jo privalumas – „Volkswagen Tiguan“ brolystė, tad pasitikėdamas vokiška marke, SEAT visureigiui patikėjau antrą vietą savo balų sąraše.

Niekas neabejoja, kad „Volkswagen“ gamina puikius automobilius. Visi žino, kad „Škoda“ ir SEAT, dukterinės markės, gauna trupinius nuo „Volkswagen“ vaišių stalo ir vieną kitą gabalėlį deserto. Jeigu „Škoda“ galėjo didžiuotis tokiais deserto gabalėliais, kuriuos pavadino „Octavia“, „Fabia“, „Superb“ ar „Kodiaq“, tai SEAT dabar gavo didelį tiguanišką pyragą, kurį pavadino „Ateca“. Vienam iš sparčiausiai augančių automobilių gamintojų pasaulyje to ir reikėjo: automobilio, kurio segmento broliai šiuo metu graibstomi visur. Krosoverio, kuris gali pakeisti žmonių požiūrį į SEAT markę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?