Pasak iniciatorių, tokiu būdu daugiau padangų būtų perdirbama ir mažiau išmetama gamtoje.
Tokį siūlymą Seime registravo du „valstiečiai“ – Virginija Vingrienė ir Tomas Tomilinas.
V.Vingrienė sako, kad įrengus tokius konteinerius, būtų surenkama ir sutvarkoma iki 95 proc. į rinką patenkančių padangų, tuo metu dabar jų sutvarkoma apie 70 procentų.
„Padangų depozitas būtų tas pirmas žingsnis, padėsiantis padangas grąžinti ir jos taps žaliava, naudinga kitiems produktus gaminti. Jau po truputėlį ateina įmonės, kurios perdirbs padangas į nuolat perdirbamus gaminius. Tai yra viltis, kad padangų sistemoje turėsime pirmą žiedinės ekonomikos pavyzdį Lietuvoje“, – BNS kalbėjo V.Vingrienė.
Projekte numatyta, kad už senų padangų pristatymą į konteinerius būtų grąžinamas Vyriausybės nustatytas užstatas, kurį automobilio savininkas sumokėjo įsigydamas padangas.
Padangų gamintojai ir importuotojai privalėtų jas ženklinti, kad būtų galima identifikuoti, kurioms padangoms taikomas užstatas ir kas yra jų gamintojas ar importuotojas.
Savivaldybės turėtų neatlygintinai suteikti vietas konteineriams – jose turėtų būti pastatytas bent vienas padangomatas. 50 tūkst. gyventojų turi būti ne mažiau kaip vienas toks įrengimas.
Padangomatų idėjos autoriai sako, kad dabar žmonės nesuinteresuoti tinkamai elgtis su tokiomis atliekomis, netgi priešingai – jų surinkimo tvarka skatina padangas išmesti į komunalinių atliekų konteinerius, miške ar pakelėse.
Taip yra, nes didesnio kiekio pristatymas kainuoja. Didelių gabaritų atliekų priėmimo aikštelėse iš gyventojo per metus nemokamai priimama tik iki penkių padangų.
