Devyni „MotoGP“ čempiono titulai ir viso pasaulio motosporto fanų širdys, tiek Rossi pasiekė per ketvirtį amžiaus trukusią karjerą. Sekmadienio lenktynės Valensijoje žymi paskutinę meistro karjeros stotelę. Kol V.Rossi ruošiasi savo „paskutiniam šokiui“, apžvelgsime kuo jis buvo toks ypatingas, kad tapo pagrindiniu „MotoGP“ veidu.
Graziano Rossi fenomenas
Įdomiausia tai, kad daugiausiai titulų šiame amžiuje „MotoGP“ pirmenybėse laimėjęs sportininkas net neturėjo lenktyniauti motociklais. 1979-ieji Grazianui Rossi (V.Rossi tėvui) buvo geriausi metai gyvenime. Tuomet gimė Valentino, o Graziano buvo savo (kaip lenktynininko) karjeros viršūnėje. Velniškai greitas, nevengiantis rizikuoti sportininkas tuomet važiuodamas 250 kub. cm darbinio tūrio motociklu „MotoGP“ čempionate laimėjo tris etapus ir galutinėje sezono įskaitoje liko trečias.
Tai jam vėliau leido pasirašyti kontraktus su gamyklinėmis „Suzuki“, „Yamaha“ komandomis, kurios varžėsi pagrindinėse „MotoGP“ 500 kub. cm. motociklų klasės varžybose. Tačiau kai esi labai greitas, kai smarkiai rizikuoji – neišvengiamai anksčiau ar vėliau skaudžiai krenti. 1982 m. Imolos (Italija) trasoje jis krito skriedamas 200 km/val. greičiu ir paniro į gilią komą. Graziano visada sako, kad tądien beveik mirė. Tik gydytojų ir sėkmės dėka jis buvo pabudintas iš komos, bet dėl to 28-erių metų sportininkas buvo priverstas baigti karjerą.
Daugiausiai titulų šiame amžiuje „MotoGP“ pirmenybėse laimėjęs sportininkas neturėjo lenktyniauti motociklais
V.Rossi lankė kartingus
Daugybinės galvos traumos su iki dabar likusiomis pasekmėmis buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis niekad nenorėjo, kad sūnus V.Rossi lenktyniautų motociklais. Graziano skatino vaiką važinėti kartingais. Dvylikos metų amžiaus Rossi jau buvo vienas didžiausių šalies jaunųjų kartingų talentų, bet tada baigėsi Graziano asmeninės lėšos.