Varžybų galingesniais kartingais kaina Graziano šeimai buvo neįkandama ir tik tada horizonte pasirodė motociklai. 1991 m. Italijoje mini motociklų varžybos buvo labai populiarios dėl savo pigumo. Graziano buvo priverstas leisti sūnui dalyvauti jų varžybose. Kaip vėliau kalbėjo pats V.Rossi: „Mano aistra lenktynėms automobiliais ir motociklais augo kartu, lygiagrečiai, tačiau kartingų sportas buvo per brangus, be to tėvas visus pažinojo motociklų pasaulyje, ten galėjome daug lengviau rasti rėmėjų“.
Valentino tapo ir mini motociklų varžybų sensacija. Jis laimėjo Italijos 125 kub. cm. klasės čempionatą, vėliau tapo Europos čempionu. Po to sekė pergalės „MotoGP“ 125, 250 ir 500 kub. cm. motociklų klasėse. Fenomenalią kovotojo dvasią Rossi perėmė iš savo paauglystės dievukų: Sennos, Prosto ir Mansello.
O idealas motociklų pasaulyje jam visad buvo Kevinas Schwantzas. Lenktynininkas, kuris, ieškodamas galimybių ribų, dažnai nueidavo kur kas toliau už savo priešininkus. Tiesa, rizikuodamas jis visiškai nebijojo ir virsti nuo motociklo. Šiais laikais Rossi nebekrenta nuo motociklų taip, kaip kadaise Schwantzas. Tačiau, žengdamas pirmuosius žingsnius motosporte, dar tik ieškodamas galimybių ribų, tai darydavo labai dažnai. Jo atstovautų komandų vadovai net sakydavo: „Taip, šis vaikis žvėriškai greitas, tačiau anksčiau ar vėliau visada drebiasi ant asfalto“. Nepaisant to visi suprato, kad Valentino Rossi bus kitoks, jis bus ypatingas...
Kokią savo fenomenalaus greičio paslaptį jis slėpė tiek metų?
Tik jau paskelbęs, kad po sezono baigs karjerą, V.Rossi „BT Sport“ žurnalistams atskleidė, koks buvo jo didžiausias pranašumas prieš kitus.
„Teoriškai aš esu kairiarankis, tačiau mes italų kalboje turime žodį – „ambidestro“, reiškiantį žmogų, kuris vienodai gerai valdo abi savo rankas. Absoliuti dauguma motociklininkų jaučiasi patogiau guldydami motociklą sukant į kairę, tačiau turi problemų taip pat aštriai sukant į dešinę pusę. Tuo tarpu aš vienodai gerai jaučiuosi guldydamas motociklą į abi puses. Ten, kur dauguma lenktynininkų praranda dalį greičio (posūkiuose į dešinę), aš bet kurioje pasaulio trasoje įvažiuoju į posūkį šiek tiek greičiau nei jie. Viskas susideda iš smulkmenų ir ši, atrodytų nedidelė mano ypatybė, visą gyvenimą mane išskyrė iš visų kitų“, – atskleidė legendinis italas.
Biaggi negalėjo pakęsti, kad nepaisant visų jo pastangų, Rossi buvo tiesiog labiau mėgstamas
Didžiausias Rossi konkurentas
Tuomet, kai Rossi dar tik žengė pirmuosius žingsnius, Italija jau turėjo savo ilgai lauktą naują žvaigždę motosporte – Maxą Biaggi. Niūri veido išraiška, nepriekaištinga apranga, arogancija – Biaggi skyrėsi nuo Valentino viskuo. Maxas neįprastai italams mėgdavo valgyti vienas, nuolat susitikinėdavo su supermodeliais ir yra daug kartų viešai sakęs, kad atvyksta į lenktynes ne dėl draugų paieškų, todėl su niekuo ir nesibičiuliauja.
Tačiau dažnai daug atsakymų randame žmonių patirtyse vaikystėje. Motina M.Biaggio atsisakė dar kūdikystėje, todėl jis visą gyvenimą buvo vienišius, norintis trūks plyš visiems įrodyti, kad jis yra kažko iš tikro vertas. Ir jam sekėsi: laimėjo vieną „MotoGP“ titulą (250 kub. cm klasėje) po kito, tačiau tuomet žvaigždei iš šalies sostinės Romos kelią pastojo ilgaplaukis vaikis iš nedidelio Tavullios kaimelio.
V.Rossi buvo tik paprastas, linksmas vaikinukas ir spauda jį greitai įsimylėjo. Sekiojo visur, nors ir jis pats to nesiekė – tiesiog buvo savimi. Tai labai pykdė Biaggi. Jo Ego negalėjo to pakelti. Visos Maxo merginos iš žurnalų viršelių, jo titulai, brangūs drabužiai nekeitė to fakto, kad V.Rossi tiesiog buvo labiau mėgstamas. Konfliktas tarp jų buvo užprogramuotas dar prieš jiems pirmą kartą susitinkant lenktynių trasoje. Ateityje besivaržydami tarpusavyje šie sportininkai pasauliui padovanojo vieną aršiausių dvikovų „MotoGP“ istorijoje.
Teisingi, ne į pinigus orientuoti pasirinkimai
Kadangi motosportas yra techninė sporto šaka, čia daug lemia ir kiekvieno sportininko pasirinkimai renkantis techniką, komandą ir jos narius.
Rossi per karjerą atliko daug teisingų pasirinkimų. Laimėjęs titulą su 250 kub. cm „Aprillia“ motociklu, jis iš jų sulaukė labai pelningo pasiūlymo likti komandoje dar metams. Jis galėjo laimėti vieną 250 kub. cm kategorijos titulą po kito ir tik tada žengti į aukščiausią klasę, su gerokai daugiau patirties. Tačiau Rossi ne toks.
Jis yra žmogus, kuris niekada nevengė rizikos ir neieškojo sau patogios vietos. Jis net sutiko su dvigubai mažesniu atlyginimu, kad tik gautų didžiausio pasaulio motociklų gamintojo „Hondos“ motociklą. Jis nepasiekė su „Honda“ susitarimo tol, kol negavo jų patvirtinimo, kad galės susirinkti sau tinkamą kolektyvą ir gaus sau gyvybiškai svarbią visiškai laisvę veikti. Pasirinkimas buvo teisingas. Vairuodamas „Honda“ motociklą vėliau jis tris kartus tapo pasaulio čempionu.
Vairuodamas sportinį motociklą privalai elgtis apgalvotai, būti preciziškas, ramus ir išlaikytas – visai kaip pavojingą operaciją atliekantis medikas
Pravardės „daktaras“ kilmė
Nors ir pats Valentino dažnai juokauja, kad Italijoje yra daug gydytojų su tokia pat kaip jo Rossi pavarde, tačiau tiesa yra kita. „Daktaru“ Rossi buvo pradėtas vadinti 2001 metų sezone. Tai buvo paskutiniai metai istorijoje, kai „MotoGP“ motociklai dar naudojo legendomis apipintus, itin sunkiai suvaldomus dvitakčius variklius turinčius motociklus.
Valentino žinojo, kad tai vienas tų „arba dabar, arba niekada“ momentų. 2001 m. sezone V.Rossi iškovojo savo pirmą titulą galingiausioje klasėje, kartu tapdamas ir paskutiniu istorijoje „MotoGP“ čempionu prie dvitakčio motociklo vairo. Važiuodamas tuo laukiniu, absurdiškai galingu motociklu, neturėdamas jokių elektroninių pagalbos sistemų. Privalai elgtis apgalvotai, būti preciziškas, ramus ir išlaikytas – visai kaip pavojingą operaciją atliekantis medikas. Daugelis mano, kad tik įvaldęs tą paskutinį istorijoje „laukinį“ ir sunkiai suvaldomą motociklą Rossi nusipelnė „daktaro“ pravardės. Tai jam užtikrino tokią pagarbą, kurią reiškiame tik analogišku meistriškumu pasižymintiems medikams.
Straipsnyje panaudota medžiaga iš knygos: „Valentino Rossi – galutinė biografija“ (Stuart Barker, 2020)
Bus daugiau
