Tai reiškia, jog 95 procentai automobilio turi būti utilizuojama ir perdirbama. Tik 5 procentai automobilio gali likti, kaip šiukšlės ar nevertingos atliekos. Autoplius.lt plėtros vadovo Viktoro Daukšo teigimu, Lietuvoje išardžius automobilį lieka maždaug 30 proc. nevertingų atliekų.
Automobilių rinkos ekspertas priduria, kad Vakarų valstybės atsikratyti senų transporto priemonių skatina siūlydamos nemažas nuolaidas, kurios pritaikomos perkant tik naujus automobilius.
„Ne visos šalys naudoja vienodą sistemą. Štai Vokietija arba Austrija senų automobilių utilizavimą vadina aplinkos saugojimu, o italams ir prancūzams tai yra tiesiog senų mašinų nurašymas į metalo laužą be jokių ekologijos akcentų“, – sakė V.Daukšas.
Utilizacija skatina naujų automobilių pardavimus
Vokietijoje procesas prasidėjo 2009-aisiais metais. Valstybė pirmiesiems 600 tūkst. utilizuotų senesnių nei 9 metų automobilių savininkams, kurie pirko naujas mašinas, išmokėjo po 2,5 tūkst. eurų. Iš šalies biudžeto tam buvo planuojama skirti net 1,5 mlrd. eurų. Tokia naujovė vokiečiams patiko – rinkoje pasirodė didelis naujų automobilių pagausėjimas (net 40 proc. didesnis nei įprasta), o valdžia prognozavo, kad tam skirtos lėšos išseks nesulaukus gegužės mėnesio.
„Visgi, apskaičiavę ekonominį tokios tvarkos poveikį jie pratęsė sistemą iki metų pabaigos – Vokietijai kompensacijos už senesnius nei 9 metų automobilius vien per 2009-uosius kainavo net 2,5 mlrd. eurų, – aiškina V.Daukšas. – Šis Vokietijos valdžios žingsnis sunkiais krizės metais davė didelį postūmį naujų automobilių rinkai, padėjo išsaugoti darbo vietas, o valstybei nemaža dalis paramos sugrįžo per mokesčius už naujus automobilius.“
Autoplius.lt plėtros vadovas akcentuoja, kad tokia sistema stipriai pagyvino biudžetinių automobilių gamintojų pardavimus. O „Premium“ segmento mašinų pardavimai augo nežymiai.
Sistema pasaulyje – nevienoda
Italijoje tvarka – kitokia. Išmokos už senus automobilius siūlomos tik tada, kai perkama nauja ekologiška mašina, nors sistemos pavadinimas neturi nieko bendro su aplinkos saugojimu. Ekologiškumą italai nusako CO2 emisija arba degalų tipu – senus automobilius į naujus keičiantys vairuotojai skatinami rinktis alternatyviaisiais degalais arba dujomis varomas naujas mašinas.
Rumunijoje vienas vairuotojas gali priduoti net tris senus automobilius, o pirkdamas naują mašiną pasinaudoti visomis trimis valstybės išmokomis
„Įdomią tvarką pasiūlė Rumunijos valdžia. Šioje šalyje kompensacijos už senesnių nei 10 metų automobilių utilizavimą pradėtos mokėti nuo 2005-ųjų. Tačiau Rumunijoje vienas vairuotojas gali priduoti net tris senus automobilius, o pirkdamas naują mašiną pasinaudoti visomis trimis valstybės išmokomis. Vienos išmokos dydis yra 3,8 tūkst. lėjų – apie 850 eurų“, – pavyzdžius vardina automobilių rinkos ekspertas.
Pasak eksperto, analogiška praktika naudojama ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Išmokos už senų automobilių utilizavimą šioje šalyje yra didžiausios – siekia 4,5 tūkst. JAV dolerių (virš 4 tūkst. eurų), tačiau jos suteikiamos tik už senesnius nei 25 metų automobilius.
Utilizuoti, priduoti į autolaužyną ar tiesiog parduoti?
Lietuvoje senais automobiliais dažniausiai atsikratoma trimis būdais.
- Pirmasis – priduoti į autolaužyną arba, taip vadinamą „šrotą“, kur mašina bus išardyta, o vertingos jos dalys parduotos.
- Antrasis variantas – utilizavimas. Automobilį utilizuojanti įmonė paprastai pasiūlo simbolinę sumą, kuri teoriškai turėtų priklausyti nuo mašinos svorio. Dažniausiai suma siekia apie 100 eurų. Utilizavimo paslaugomis besinaudojantys senų automobilių savininkai turėtų įsitikinti, kad jiems bus suteikta pažyma apie transporto priemonės sunaikinimą.
- Paskutinis ir dažniausiai pelningiausias būdas – seną automobilį tiesiog parduoti.
„Žinau puikią istoriją apie senutėlį „Renault 21“. Iki automobilio techninės apžiūros galiojimo pabaigos buvo likę vos apie 10 mėnesių. Metalo supirktuvės, arba transporto priemones utilizuojančios įmonės už tokį modelį siūlė maždaug 100 eurų. Visgi, 15 metų senumo „Renault“ pavyko parduoti įdėjus skelbimą per 3 valandas, o naujaisiais savininkais tapo kaimo gyventojai, kurie už automobilį sumokėjo 250 eurų. Išvada paprasta: jeigu už seną ar nenaudojamą automobilį norite gauti didžiausią galimą sumą, neskubėkite jo priduoti – pabandykite parduoti“, – pasakoja Viktoras Daukšas.
Skatinimas persėsti į naujus automobilius Lietuvoje
„Piniginis skatinimas persėsti į naujus automobilius yra sveikintina idėja, jau pasiteisinusi ne vienoje Europos šalyje, tačiau vairuotojų, kurie gali įsigyti naujas mašinas net ir su kelių tūkstančių eurų nuolaida yra labai mažai. Nepamirškime ir kito svarbaus fakto: kodėl mūsų valstybėje nebus taip paprasta įgyvendinti Vakaruose pasiteisinusios praktikos – Lietuva negamina automobilių, todėl valstybei naujų automobilių rėmimas atsiperka daug sunkiau“, – priduria V.Daukšas.
„Kad ir kaip patraukliai atrodytų kelių tūkstančių eurų nuolaida naujam automobiliui, reikia nepamiršti, kad Lietuvos keliuose daugiausiai automobilių, kurie kainuoja vos 2 tūkst. eurų. Norint pasinaudoti nuolaida reiktų pirkti automobilį bent už 10 tūkst. eurų“, – tvirtina automobilių rinkos ekspertas.
